BRICS šalys (angliškas akronimas Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir neseniai prisijungusios Pietų Afrikos Respublikos (PAR) valstybių grupei pavadinti) gamina penktadalį pasaulio BVP ir yra svarbios veikėjos savo regionuose, tačiau jų bandymai ekonominę galią paversti globalia politine jėga kol kas nesėkmingi. Ir vargu ar šios šalys su skirtingomis ekonomikomis, valdymo režimais bei socialinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis galėtų bent artimoje ateityje sudaryti realią alternatyvą tarptautinėms Vakarų institucijoms. Neseniai įvykęs BRICS viršūnių susitikimas Durbane, PAR, tai tik patvirtino, o sulėtėjęs ekonominis tiek pasaulio apskritai, tiek ir BRICS šalių augimas atskleidė BRICS idėjos burbulo egzistavimą.
Ar BRICS yra blokas?
Nepaisant atskirų šalių pastangų ir ambicingų deklaracijų, BRICS valstybės nesudaro vieningo ekonominio, o tuo labiau – politinio bloko. Skambų terminą BRIC (anglų kalba „brick“ reiškia plytą) 2001 metais nukalė investicinio banko „Goldman Sachs“ ekonomistas Jimas O‘Neilas, siekdamas palengvinti naujų investicinių priemonių populiarinimą kylančiose šalyse. Naujasis akronimas taip pat pasirodė parankus sparčiai ekonomiškai augančių šalių vyriausybėms, siekiančioms svaresnio globalaus vaidmens. 2009 metais įvyko pirmas BRIC šalių lyderių susitikimas, jame buvo pasisakoma už tarptautinių finansinių institucijų reformą, suteikiančią didesnę sprendimo teisę besivystančioms šalims. 2011 metais prie keturių šalių prisijungė penktoji, Pietų Afrikos Respublika, nors vargu ar galima ją pavadinti viena iš sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų. Tai buvo aiškus politinis žingsnis, siekiantis sustiprinti BRICS – kaip alternatyvaus dominuojančioms Vakarų šalims bloko – įvaizdį.
Nereikia atidžios analizės BRICS valstybių panašumams atskleisti, nes jų paprasčiausiai nėra. Vienintelis jas vienijantis dalykas yra spartus ekonominis augimas (šiuo metu sparčiai lėtėjantis) ir visiškai pateisinamas noras vaidinti svarbesnį vaidmenį globaliuose reikaluose. Pagrindiniai ekonominiai ir politiniai indikatoriai rodo didžiulius BRICS valstybių skirtumus – tiek pagal populiacijos dydį, tiek pagal ekonomikos struktūras ar jas valdančius politinius režimus. Lentelės duomenys paimti iš 2011 metų The Centre for European Studies, Economist Intelligence Unit ir Tarptautinio valiutos fondo informacinių leidinių. Nenuostabu, kad tokios skirtingos šalys, esančios atskiruose geografiniuose regionuose, sunkiai susitaria dėl bendrų tikslų, o ką jau kalbėti apie jų įgyvendinimą. Vidinės takoskyros atsiskleidė ir paskutiniame vadovų susitikime Durbane: BRICS lyderiai nesugebėjo nuspręsti dėl vieno svarbiausių susitikimo klausimų – tarptautinio Plėtros banko steigimo.
5-ojo susitikimo (ne)nutarimai
Prieš pat Velykas susirinkusių BRICS lyderių pasitarimų darbotvarkėje dominavo finansiniai ir ekonominiai klausimai. Dėl kai kurių iš jų pavyko sėkmingai susitarti. Dvi didžiausios ekonomikos – Kinija ir Brazilija – pasirašė trejų metų valiutų apsikeitimo sandorį, padengiantį 30 milijardų dolerių abipusės prekybos vertės per metus. Brazilijos centrinio banko valdytojo Alexandre Tombini žodžiais, šis susitarimas leis efektyviau plėtoti ryšius su Kinija, o tai padės įveikti pasaulinę finansų krizę, jei tokia vėl ištiktų. BRICS lyderiai taip pat sutarė įsteigti 100 milijardų JAV dolerių vertės finansinį rezervą, kuris būtų naudojamas šalių narių likvidumo problemoms spręsti.
Tačiau svarbiausias per susitikimą turėjęs gimti kūdikis – Plėtros bankas – taip ir neišvydo pasaulio. BRICS šalys siekia sukurti finansinę infrastruktūrą, kuri turėtų padėti pakeisti senojo pasaulio tvarką besivystančių šalių naudai. Tarptautinis plėtros bankas, alternatyvus Vakarų dominuojamiems Pasaulio bankui bei Tarptautiniam valiutos fondui, galėtų būti naudojamas įvairiems infrastruktūros projektams finansuoti tiek BRICS šalyse, tiek ir už jų ribų. Tokia idėja svarstoma jau kelerius metus, o per šį susitikimą lyderiai turėjo nutarti dėl konkrečių banko steigimo priemonių. Bendro pobūdžio parama šiai iniciatyvai susitikimo deklaracijoje atskleidžia šalių vadovų nesutarimą, kas ir kiek turi įnešti į 50 milijardų JAV dolerių vertės fondą ir kurioje šalyje jis turėtų būti įsteigtas.
Žinoma, rankos dar nėra nuleistos – projektas bus toliau svarstomas. Vis dėlto apčiuopiamų susitikimo rezultatų stoka atskleidžia, kad BRICS šalių sąsajos remiasi vien kritika Vakarų dominuojamai globaliai politinei ir ekonominei tvarkai. O tai nėra pakankamai stiprus ryšys įtakingam blokui formuoti. Plyšių BRICS tvirtovės sienose buvo matyti ir anksčiau. Šalių lyderiai turėjo suformuoti vieningą poziciją per Pasaulio banko vadovo rinkimus, bet galiausiai išsiskyrė dvi stovyklos – PAR ir Brazilija rėmė Nigerijos iškeltą kandidatą, o Rusija, Kinija ir Indija balsavo už azijietiškos kilmės amerikietį. Kinija ir Rusija taip pat neišreiškė atviros paramos Indijos, Brazilijos ir PAR siekiui tapti nuolatinėmis JT Saugumo Tarybos narėmis.
Kol kas sunku įžvelgti BRICS, kaip vieningo bloko, įtaką globaliuose reikaluose. Praėjusiame dešimtmetyje sparčiai kilusios besivystančių šalių ekonomikos įkvėpė jų lyderius vienytis ir kurti pasaulio ekonominės ir finansinės sistemos svertus, kurie atspindėtų besikeičiančias ekonomines realijas. Tačiau kalbėti ir deklaruoti įvairius tikslus bei siekius yra lengviau nei imtis konkrečių veiksmų. BRICS šalių gebėjimą kurti alternatyvias institucijas komplikuoja ir akivaizdžiai sulėtėjęs jų ekonomikų augimas, išryškinęs struktūrines šių ekonomikų silpnybes.
Ekonominių žvaigždžių spindesys blėsta
Viena įtakingiausių tarptautinių verslo tyrimo organizacijų – Konferencijos Taryba (Conference Board) – praėjusių metų pranešime paskelbė, kad „pasivijimo“ bumas Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje baigėsi, o ateinantį dešimtmetį šių šalių laukia gerokas augimo sulėtėjimas. Pasak apžvalgininkų, žemai kabantys pigios darbo jėgos ir importuotų technologijų vaisiai jau nuskinti, todėl dviženkliai BVP augimo skaičiai bus tik romantiškas prisiminimas. Nereikėtų pamiršti, kas paskatino tokį spartų BRICS šalių ekonominį kilimą – už tai reiktų dėkoti didėjančiam vartojimui turtingose šalyse ir gamybinių procesų bei paslaugų teikimo perkėlimui iš Vakarų į besivystančias valstybes. Europą ir JAV kamuojanti ekonominė ir skolų krizė pakirto jų piliečių vartojimą, todėl ir eksporto mastai iš BRICS šalių turėjo būti mažinami. Vidaus rinka BRICS valstybėse yra per mažai išplėtota, kad vartojimo smukimą Vakaruose galėtų kompensuoti vidaus rinkų plėtra.
Ilgalaikis BVP augimo prognozavimas tiek pasauliniu mastu, tiek atskirose šalyse yra nedėkingas dalykas, nes jam daro įtaką daugybė veiksnių. Kinijos atveju didėjanti skirtingų visuomenės sluoksnių pajamų nelygybė, sparčiai senstanti šalies populiacija, aplinkos tarša, korupcija, teritoriniai ginčai ir socialinių neramumų grėsmė stabdo ekonominio augimo potencialą. Konferencijos Taryba numato, kad Kinijos ekonomika 2014–2018 metais augs po 5,5 proc. kasmet, o 2019–2025 metais – vos po 3,7 procento.
Indijos sunkumai ne ką mažesni. Šalį kamuoja esminių politinių ir ekonominių reformų trūkumas, prasta valdymo praktika, žemi išsilavinimo standartai, nepakankamai išplėtota infrastruktūra. Iki 2018 metų prognozuojamas metinis BVP augimas tesieks 4,7 proc., o paskui – vos 3,9 procento. Brazilija taip pat gali pamiršti spartų augimą: jos BVP ateinantį dešimtmetį kils maždaug po 3 procentus per metus. Rusijos ekonomikos augimas paremtas tik gamtinių išteklių eksportu, todėl jų kainų svyravimai stipriai atsiliepia šalies pajamoms. Rusijos vystymosi potencialą stabdo korupcija ir galimi politiniai neramumai – jai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) prognozuoja 3,6 proc. metinį BVP augimą iki 2017 metų, o vėliau jis turėtų dar smukti. Toks vangus ekonominis vystymasis paliks BRICS šalis įspraustas vidutinių pajamų šalių kategorijoje ganėtinai ilgam. Tai nujausdami „Goldman Sachs“ investuotojai pernai be jokių fanfarų pareiškė pasitraukiantys iš BRICS šalių rinkos, kurią patys ir išpopuliarino.
Apžvelgus BRICS šalių ekonominę būklę ir ateities prognozes aiškėja, kad jų sukurtas namas stovi ant netvirtų pamatų. Išreikšti vieningą ir svarų balsą tarptautinėje bendruomenėje joms kol kas dar nepavyko, o menki pastarojo vadovų susitikimo rezultatai daug vilčių neteikia. Aišku tik viena: kol nuo praėjusio amžiaus vidurio praktiškai nepakitusios tarptautinės institucijos nebus reformuotos, panašių į BRICS iniciatyvų dar galime sulaukti nemažai.
