Šiaurės Korėja: žmonės skursta, o valstybė ruošiasi branduoliniam karui?

Šiaurės Korėjos pareiškimai tapo vis grėsmingesni po Jungtinių Tautų (JT) sankcijų. JT Saugumo Taryba kovo 7 d. paskelbė rezoliuciją, kuria Šiaurės Korėjai dėl trijų jos įvykdytų branduolinių bandymų įvedamos sankcijos. Į sankcijas įeina apribojimai valiutinėms operacijoms ir draudimas į šalį įvežti ginklus. Įdomu tai, kad rezoliucijoje tiksliai nurodyta, jog negalima įvežti tam tikrų prabangos prekių: lenktyninių automobilių, jachtų, tam tikros rūšies papuošalų. O JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Siuzana Rice teigė, kad „Šiaurės Korėja nieko nepasieks grasindama ir provokuodama. Tai tik dar labiau izoliuos valstybę ir jos žmones“ .

Šiaurės Korėja JT sankcijas pavadino nusikaltimu ir aiškiu įrodymu, kad Jungtinės Tautos buvo priverstos vykdyti JAV primestą sprendimą. Dėl šios priežasties Šiaurės Korėja pažadėjo imtis griežtesnių priemonių prieš jai taikomas sankcijas ir yra pasiruošusi karui su JAV – „kovoti ir pasiekti šlovingą pergalę“.

Konflikto užuomazgos

Dar kovo 12 d. JAV prezidentas Barackas Obama pavadino Šiaurės Korėjos išsišokimus provokacija ir teigė, kad JAV nusprendė stiprinti savo antžeminę priešraketinę gynybos sistemą. JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis kovo 15 d. patvirtino, jog, reaguodamos į Šiaurės Korėjos provokacijas, JAV planuoja plėsti savo raketinę gynybą Azijos regione. „Atsakydamos į atsinaujinusius Šiaurės Korėjos ir Irano grasinimus, JAV ketina papildomai integruoti 14 naujų antžeminių raketų perėmėjų Aliaskoje“, – teigė JAV gynybos sekretorius. Jas planuojama pastatyti iki 2017 metų. Antžeminio bazavimo tolimojo nuotolio raketų perėmėjų skaičių JAV padidins nuo 30 iki 44 (iki šiol Kalifornijoje buvo 4, o Aliaskoje – 26 raketos), o tai JAV pajėgumą pakels 50 procentų.

Ar tikrai Šiaurės Korėja pajėgi pulti?

Šiaurės Korėjos grasinimai dažnai nepriimami rimtai, ypač kai kasdien pasigirsta vis naujas grasinimas JAV atžvilgiu. JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistemų diegimas Europoje, Azijoje ir Vidurio Rytuose yra atsakas į Irano ir Šiaurės Korėjos grasinimus ir kad tai – tik gynyba. Nors, žiūrint iš technologinės perspektyvos, yra tik kelios valstybės, kurios teoriškai ar realiai galėtų JAV užpulti naudodamos tarpžemynines balistines raketas: tai Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija. Kitos valstybės yra nepajėgios konkuruoti su JAV pasirengimu gynybai. Dėl šios priežasties yra rimtai abejojama, ar tikrai Šiaurės Korėja yra pajėgi užpulti JAV ar bent jau pasiekti žemyninę jų dalį. Be to, Šiaurės Korėja praėjusių metų gruodžio 12-ąją nesėkmingai bandė paleisti dirbtinį žemės palydovą, o tai įrodo, kad šios šalies technologinė pažanga ir kovinės galimybės yra pervertinamos.

Reiktų prisiminti, kad Šiaurės Korėjoje vis dar veikia planinė ekonomika ir šalis yra izoliavusis nuo viso pasaulio. 2013 m. pagal ekonominės laisvės indeksą šiai šaliai teko „garbinga“ paskutinė, 177-oji sąrašo vieta . Spėjama, kad valstybėje šiuo metu kali apie 200 tūkst. politinių kalinių. Gyventojai yra priklausomi nuo valstybės subsidijų, o valstybės politiką galimą būtų apibrėžti dviem žodžiais: „kariuomenė svarbiau“. Pagrindinės ir praktiškai vienintelės prekybos partnerės yra Kinija ir Pietų Korėja. 2011 m. eksportas į Kiniją sudarė apie 67 proc., o į Pietų Korėją – kiek daugiau kaip 19 proc. viso šalies eksporto. Dėl šios priežasties JT skirtų ekonominių sankcijų taikymas labiausiai priklauso nuo Kinijos veiksmų.

1995 m. Šiaurės Korėja patyrė kelis didelių nuostolių atnešusius potvynius. JT Pasaulinė maisto programa suteikė maisto ir atsargų, kurios šaliai padėjo išvengti masinio bado (diduma pagalbos atkeliavo iš JAV). 2005 m. Šiaurės Korėja pagalbos atsisakė, o 2011 m. vėl pageidavo gauti maisto, siekdama gelbėti apie 3,5 milijono badaujančių savo piliečių. 2011 m. rugsėjį JAV valdžia suteikė Šiaurės Korėjai 900 tūkst. dolerių vertės pagalbą didelių nuostolių atnešusių potvynių Kangwono ir Hwanghae provincijose padariniams likviduoti. Visais atvejais didžiąją dalį teikiamų atsargų sudarė JAV pagalba, todėl nenuostabu, kad B. Obamos administracija rimtai nevertino Šiaurės Korėjos grėsmės ir galimybės pulti JAV.

Šiaurės Korėjos veiksmai – tik pretekstas JAV įtakos plėtrai?

Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas laikraščiui „Washington Post“ tvirtino, kad JAV gynybos plėtra Azijos regione buvo planuojama jau apie šešis mėnesius, o Šiaurės Korėja tik suteikė pranešimui patogų pateisinimą . Žinant Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus, tokios žinios kelia daug klausimų dėl JAV veiksmų ir tikslų: kodėl JAV, dar prieš Šiaurės Korėjai „išsišokant“ su branduoliniais bandymais, planavo priešraketinės gynybos plėtrą Azijos regione?

Ne veltui Kinija pasipiktino ir teigė, kad JAV ketinimai stiprinti priešraketinę gynybą Azijoje tik padidintų įtampą regione, ir patarė JAV rimtai nereaguoti į Šiaurės Korėjos provokacijas. Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas Hong Lei prasitarė, jog bet koks JAV antžeminės raketinės gynybos stiprinimas Azijoje atsilieps regiono stabilumui ir pablogins strateginių interesų plėtrą tarp valstybių. Taip pat jis tvirtino, kad geriausias problemų sprendimo būdas yra ne branduolinis apsiginklavimas, o derybos ir diplomatinių santykių stiprinimas. Tokia Kinijos pozicija JAV atžvilgiu nestebina. Kinija ir Šiaurės Korėja yra tokioje strateginėje vietoje, kad jei JAV rengiasi gintis nuo Šiaurės Korėjos, kartu jos rengiasi gintis ir nuo Kinijos.

Apsvarsčius visus faktus būtų klaidinga teigti, jog JAV išleidžia dešimtis milijardų dolerių priešraketinei gynybai Azijoje apsisaugoti nuo Šiaurės Korėjos, o kitu atveju – statydamos priešraketinį skydą Europoje – apsisaugoti nuo Irano. Priešraketinės gynybos sistema pirmiausiai yra nutaikyta prieš Kiniją ir Rusiją, kurios iš tiesų turi galimybę užpulti JAV branduolinėmis raketomis. Ar galima JAV kaltinti dėl gynybos stiprinimo? Manau, kad ne. Ypač kai kiekviena kylanti ekonomika pirmiausia taikosi užimti Jungtinių Valstijų vietą.

Regina Barbšytė