„Tiems būstų savininkams, kurie pasistatė juos turėdami visus reikiamus leidimus bei nustatyta tvarka gavo dokumentus, kad šie pripažinti tinkamais naudoti pagal jų paskirtį ir kurie vėliau dėl biurokratinių nesusikalbėjimų tapo situacijos įkaitais, kai jų nekilnojamasis turtas tapo neteisėtas, iš valstybės turės teisę reikalauti atlyginti nuostolius, susijusius su statinių nugriovimu, kuriuos teismas pripažino neteisėtais. Ypač tais atvejais, kai minimi statiniai yra pripažinti neteisėtais dėl aplinkybių, kurių jie nežinojo ir neprivalėjo žinoti žemės sklypų detaliųjų planų tvirtinimo bei atitinkamų leidimų išdavimo metu. Kiekvienas asmuo, gavęs valstybinės institucijos išduotą oficialų dokumentą, neturi pareigos tikrinti jo teisėtumo ir pagrįstai pasitiki valstybės institucijose dirbančių asmenų kompetencija bei tinkamu pareigų atlikimu, būtent taip elgėsi ir minimų statinių savininkai. Manau, apskaičiuojant atlygintinus nuostolius bus įtraukiama ne tik statinių vertė, bet ir veiklos nuostoliai bei negautos pajamos iš planuotos ar pradėtos vykdyti, bei priverstinai nutrauktos komercinės veiklos", - sako advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė" vadovaujanti partnerė Eugenija Sutkienė.
ZETA LAW advokatų teigimu, Civilinis kodeksas numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
„Taigi tais atvejais, kai privataus asmens, nepadariusio jokių teisės pažeidimų, patirtą žalą sąlygojo vien neteisėti valstybės tarnautojų veiksmai ar sprendimai, tokią žalą valstybė privalo atlyginti, tuo pačiu įgydama regreso teisę į neteisėtus veiksmus atlikusius valstybės tarnautojus", - teigė ZETA LAW advokatų profesinės bendrijos partneris, advokatas Valdemaras Stančikas.
Teisininkės E. Sutkienės teigimu, atsakomybė atlyginti nuostolius savininkams gali tekti kelioms institucijoms, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių.
„Tokia situacija susidarė dėl kelių valstybinių institucijų darbuotojų veiksmų. Tad teismas, nagrinėdamas teisėtus būstų savininkų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, turės atsakyti į klausimą, dėl kurios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado nuostoliai", - sako advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė" vadovaujanti partnerė E. Sutkienė.
Advokatų kontoros TRINITI advokato Vytauto Kalmatavičiaus teigimu, tokių asmenų reikalavimai valstybei dėl žalos atlyginimo turėtų būti tenkinami, nes yra neprotinga ir neproporcinga iš eilinio piliečio reikalauti tokių rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie viršytų standartus, taikomus saugomų teritorijų, žemėtvarkos tarnybos, savivaldybės ar kitų atitinkamos srities pareigūnų bei tarnautojų funkcijų vykdymui.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį, ieškodama kompromiso, Neringos savivaldybės taryba kreipėsi į šalies Premjerą ir Vyriausybę prašydama dar kartą įvertinti situaciją dėl statinių griovimo Kuršių nerijoje bei ieškoti kitų problemos sprendimo būdų ir priemonių.
"Neteisėtais pripažinti pastatai įsiliejo į Kuršių nerijos kraštovaizdį, tapo vietovės reprezentaciniais objektais ar gyvenimo dalimi. Neringos savivaldybės tarybos nuomone, bandymas drastiškai taisyti galimai padarytą žalą vertingam kultūros paveldui ir gamtai sukels skaudžias ekonomines ir socialines pasekmes, privers šalies ir užsienio gyventojus, esamus ir būsimus investuotojus dar kartą suabejoti kurorto ir šalies įvaizdžiu", - rašoma kreipimesi.
Neringos savivaldybės taryba dar kartą atkreipė dėmesį, kad statybos vyko suderinus visus reikiamus dokumentus su visomis reikiamomis institucijomis, todėl neišspręstas padarinių šalinimo ir privačių asmenų patirtų išlaidų kompensavimo klausimas, tikėtina, sukels naują teismų bangą. Pirmieji ieškiniai nuostoliams atlyginti jau pateikti.
Praėjusią savaitę Juodkrantėje pradėtas griauti ant marių kranto stovintis žuvų restoranas. Dėl to patirtą kelių milijonų litų žalą pastato savininkas reikalaus atlyginti iš valstybės.
Bendrovei Verslo investicijų projektų centrui priklausantis pačiame Juodkrantės centre, ant Kuršių marių kranto, stovintis namas, kuriame ilgus metus veikė restoranas, griaunamas remiantis dar 2009 metais Klaipėdos apygardos teismo priimtu sprendimu.
Teismo teigimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Tad detalusis planas pripažintas negaliojančiu, kaip ir statybos bei kiti leidimai.
Šis sprendimas buvo apskųstas, tačiau 2010 m. Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė.
Iš galimai neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje Vyriausybė praėjusiais metais pasiūlė visiškai griauti tris objektus (iš viso šešis statinius).
Kitus statinius nuspręsta tobulinti, pritaikant prie rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kalbėdamas apie Neringos savivaldybės tarybos kreipimąsi į šalies Premjerą ir Vyriausybę dėl statinių griovimo Kuršių nerijoje, pabrėžia, jog turi būti vykdomi atitinkami teismo sprendimai.
"Tą situaciją aš vertinu labai blogai. Aplinkos ministerijos pozicija labai paprasta - tose vietose, jei su tuo sutinka užsakovas bei galima koreguoti pastatytus namus taip, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentus, rašome taikos sutartį ir tokių statinių negriauname.
Tie statiniai, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus yra negalimi arba ir yra teismo sprendimas, kad jie turi būti nugriauti, turi būti nugriauti. Arba turi būti padaryti nauji teritorijų planavimo dokumentai, kad juos atitiktų. Priešingu atveju, valstybėje turėsime netvarką", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė V. Mazuronis.
