Transporto temomis rašantiems kitų žiniasklaidos šaltinių kolegoms paskelbus, kad bus naikinamos sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui leidžiančios rodyklės balsas.lt plačiau pasidomėjo šia tema. Galime nuraminti pasipiktinusius vairuotojus – masiškai žaliosios rodyklės naikinamos nebus, o priklausomai nuo saugumo sąlygų, automobilių ir pėsčiųjų srautų kai kuriose sankryžose gali būti įrengiamos ir naujos.
Įdomu, kad pačios diskusijos pagrindu šį kartą tapo pavėluota reakcija į 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias naujas kelių šviesoforų įrengimo taisykles, taip pat ne visai teisingas jų interpretavimas.
Taisykles Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu parengė Transporto ir kelių tyrimo institutas, jos pakeitė iki tol galiojusį standartą LST 1405: 1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kuris rengtas dar 1994 m. pagal analogišką Rusijos valstybinį standartą. Esminis skirtumas – senajame standarte iš esmės dėmesys skirtas šviesoforų tipams ir įrengimo vietoms, bet nebuvo daugelio esminių eismo saugumo reikalavimų.
Taisyklės skirtos naujoms ir rekonstruojamoms sankryžoms
Kaip teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas, žaliųjų rodyklių įrengimo apribojimai visuomenėje sulaukė pernelyg aštraus atgarsio. Anot jo, žmonės ėmė manyti, kad jos bus masiškai naikinamos. Iš tiesų naujose taisyklėse tėra nurodytos sąlygos, kurioms esant rodykles bus draudžiama įrengti.
„Taisyklėse nebuvo įrašytas punktas, kad jas privalu vykdyti nuo priėmimo dienos. Visų pirma, jos taikomis rekonstruojamose ir naujai įrengiamose sankryžose, taip pat yra punktas, kad visi sprendiniai turi būti komplektuojami su eismo situacija, poreikiais. Manau, kad jos neužveržia mums rankų, o kaip tik jas atpalaiduoja ir leidžia skirtingose situacija priimti įvairius sprendimus. Juk nėra identiškų sankryžų su tokia pat eismo situacija“, − pažymėjo N. Abukauskas.
Apribojimai lentelėms su žaliosiomis rodyklėmis įrengti numatyti, ten, kur priešpriešiniam eismui numatytas kairysis posūkis su žaliąja rodykle, šviesoforas įrengtas dėl pėsčiųjų, posūkis į dešinę leidžiamas iš dviejų ar daugiau eismo juostų. Taip pat lentelė su žaliąja rodykles galės būti įrengta tik tuomet, jei į dešinę sukančiam vairuotojui matomumas užtikrinamas sustojus prie „Stop“ linijos.
„Vairuotojai gali to net nepajusti. Šviesoforų įrengimo taisyklės skirtos projektuotojams. Vadinasi, kai jis ateina projektuoti naujos sankryžos, pasveria visus „už“ ir „prieš“ – srautus, kiek posūkių į dešinę reikia, kiek yra eismo juostų sankryžoje. Viską įvertinęs jis nustato, reikalinga rodyklė, ar ne. Aišku, dabar Lietuvoje dauguma sankryžų su žaliosiomis rodyklėmis, bet yra ir be jų. Niekas nekelia dėl to problemų“, − komentavo N. Abukauskas ir pridūrė, kad jei papildomais tyrimais nustatoma, jog tai lemia eismo spūsčių padidėjimą, rodyklė yra uždedama.
Nebuvo pakankamai reglamentuotos
Kaip teigė Eismo saugumo skyriaus vedėjas, nauja sankryža gali būti įrengiama ir su žaliosiomis rodyklėmis, ir be jų. Sprendimas neįrengti žaliosios rodyklės bus priimamas tik tuomet, jei tai kelia didelį pavojų eismo saugumui. N. Abukauskas atkreipė dėmesį, kad naujosios taisyklės iš esmės neprieštarauja senajam standartui, todėl dabar veikiantys šviesoforai savo darbą atlieka pakankamai gerai, o pakeitimai bus įvedami atliekant sankryžos rekonstrukciją.
Vienu iš svarbiausių pakeitimų tapo greta leidžiančios sukti į kairę papildomos žalios sekcijos įrengiama ir draudžianti šį manevrą raudona. Tai daroma, kad vairuotojai galėtų aiškiai matyti ne tik, kur gali važiuoti, bet ir kur negali. Iki šiol Lietuvoje buvo naudojama tik papildoma žalia sekcija, o tamsiu paros metu ir tais atvejais, kai ji nedega, naujai atvažiavusiam vairuotojui gali kilti neaiškumų.
„Tokie pakeitimai nereikalaus iš vairuotojų iš naujo mokytis Kelių eismo taisykles. Tikrai nebus jokių dviprasmiškumų. Jei tos žaliosios rodyklės nebuvo pakankamai reglamentuotos, o dabar aiškiai nurodoma, kada ir kur jos gali būti naudojamos. Nemanau, kad tai gali drastiškai sumažinti jų kiekį. Tiesiog jų gali nelikti ten, kur dėl to susidaro labai pavojingos eismo sąlygos, o papildomai gali atsirasti tose sankryžose, kur saugumui pavojus nekils“, − kalbėjo N. Abukauskas.
Siekiama padidinti eismo saugumą
Naujos šviesoforų taisyklės įvestos siekiant padidinti eismo saugumą, tačiau revoliucijos jos nesukėlė. Anot pašnekovo senasis standartas buvo pasenęs morališkai ir neleido taikyti inovatyvių sprendimų. Vienas iš charakteringų pavyzdžių – pėsčiųjų kvietimo eiti mygtukas. Senajame standarte jo nebuvo, todėl projektuotojai visais atvejais galėdavo jų nenumatyti.
„Visi dabar šneka, kad naujos taisyklės privers įrengti kitaip šviesoforus. Jokiu būdu negalima teigi taip vienprasmiškai. Viskas turi būti daroma kompleksiškai – jeigu atliekama sankryžos rekonstrukcija ir joje galima įrengti šiek tiek saugesnius ir tobulesnius šviesoforus, tai ir daroma. Yra ir tokių sankryžų, kuriose pagal naująsias taisykles, būtų sunku nugriauti senus šviesoforus ir pastatyti naujus. Niekas to ir nedaro – tai būtų nelogiška“, − tikino N. Abukauskas ir pridūrė, kad taisyklės natūraliai keičiasi kartu su tobulėjančiomis technologijomis.
Įdomus punktas naujose taisyklėse yra įvardinta pritemdymo funkcija. Natūralu, kad dieną ryškiai šviečiant saulei šviesoforo lempos turi veikti daug ryškiau, o naktį, kad nespigintų vairuotojo, jos yra pritemdomos.
„Taisyklėse numatyta, kad esant galimybei tokios lempos galėtų būti įrengiamos. Pėsčiųjų kvietimo eiti mygtukus montuoti taip pat yra rekomenduojama. Lygiai taip pat su žaliąja rodykle – rekomenduojama, kad tam tikrais atvejais jų galėtų ir nebūti, tačiau tai nereiškia, kad mes imsim pjūklelius ir bėgsim jų visų nukapoti. Tikrai to nebus. Visai atvejais visų pirma atliekami tyrimai – kokie yra srautai, kur eina pėstieji“, − sakė N. Abukauskas ir pridūrė, kad kartais galima įrengti žaliąją rodyklę, tačiau perskirstyti pėsčiųjų srautus taip, kad jie nesikirstų.
Anot kelių direkcijos atstovo inžinerinių eismo saugumo priemonių vardyti galima daug – tai sankryžų, pėsčiųjų perėjų inžinerinis tobulinimas, nuvažiavimo nuo kelio prevencijos įrenginiai, atitvarinės sistemos, medžių šalinimas, apšvietimo įrengimas, kuris ypač aktualus ne tik mieste, bet ir užmiestyje, kur yra nedidelės gyvenvietės. Tokios priemonės atsižvelgiant į avaringumo ir potencialaus pavojaus sąlygas diegiamos nuolatos.
