REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

Savaitgalį euro zonos finansų ministrai sutarė dėl Kipro gelbėjimo priemonių. Kipras sudaro tik maždaug 0,2 proc. regiono BVP, o siūloma pagalba – 10 milijardų eurų – yra daug mažesnė nei per pastaruosius tris metus gelbėtų keturių Europos valstybių gauta parama. Tačiau šis gelbėjimo pasiūlymas yra išskirtinis, o jį papildantys reikalavimai turės poveikio ir Lietuvos ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiprui, priešingai nei Graikijai, pagalbos prireikė ne dėl neatsakingo valdžios išlaidavimo ir nesubalansuotų valstybės finansų, o dėl per sparčiai augusio ir prastos kokybės turto įsigijusio bankų sektoriaus, kuris yra maždaug aštuonis kartus didesnis nei šalies BVP. Dėl šios priežasties pagrindinis Europos reikalavimas yra susijęs su bankuose esančių indėlių vienkartiniu apmokestinimu. Apdrausti, iki 100 tūkst. eurų siekiantys indėliai, turėtų prarasti 6,75 proc. vertės, o didesni indėliai – 9,9 procento.

REKLAMA

Toks pasiūlymas neprieštarauja ekonominei logikai – natūralu, kad finansinių institucijų gelbėjimas būtų ne tik mokesčių mokėtojų, bet ir šioms institucijoms skolinusiųjų reikalas. Tačiau šiuo metu jis atrodo itin pavojingai, nes gali sukelti indėlininkų paniką ir didžiosiose problemų kamuojamose euro zonos valstybėse – Ispanijoje ir Italijoje.

Ar priimti tokį gelbėjimo pasiūlymą Kipro parlamentas spręs šiandien. Be jokios abejonės, gyventojų nepasitenkinimas ir pasipriešinimas tokiam sprendimui yra didelis, todėl sprendimas nebus lengvas. Tačiau šalies vadovai supranta ir turi paaiškinti šalies gyventojams, kad alternatyva yra daug liūdnesnė – tikėtinas visos finansų sistemos žlugimas, visų indėlių praradimas ir ilgalaikis ekonominis nuosmukis.

REKLAMA
REKLAMA

Vienokio ar kitokio indėlių apmokestinimo Kiprui išvengti greičiausiai nepavyks – galbūt mažesni indėlininkai nukentės mažiau, o stambieji – daugiau. Tai susiję ir su tuo, jog Kipras yra ne tik populiari ofšorinių kompanijų steigimo vieta, bet ir dėl šiek tiek per daug atsainaus požiūrio į pinigų kilmę mėgstama Rusijos verslininkų pinigų laikymo vieta. Todėl sunku tikėtis, kad artėjant rinkimams Vokietijos politikai rizikuos savo rinkėjams pasiūlyti Rusijos oligarchų pinigų gelbėjimo planą už vokiečių mokesčių mokėtojų pinigus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl tai aktualu Lietuvai? Kipras yra trečia pagal populiarumą Lietuvos tiesioginių užsienių investicijų kryptis. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos įmonės į ten įsteigtas holdingo kompanijas buvo investavusios daugiau nei pusę milijardo – 575 milijonus litų. Tiesa, Kipro bankų sąskaitose esanti suma nėra aiški – ji gali būti ir mažesnė, ir didesnė nei bendros investicijos šioje šalyje. Bet kuriuo atveju, kai kurios Lietuvos įmonės tam tikros „bausmės“ neišvengs.

Lietuvai dar svarbesnis Kipro gelbėjimo programos elementas yra reikalavimas padidinti bazinį pelno mokesčio tarifą nuo dabar galiojančių 10 proc. iki 12,5 procento. Jei tai taptų realybe, ši šalis būtų šiek tiek mažiau patraukli ir Lietuvos įmonėms, siekiančioms sumažinti savo mokestinę naštą. Šiame kontekste Lietuva turėtų paskubėti patobulinti pelno mokesčio įstatymą – pagaliau visai neapmokestinti reinvestuojamo pelno. Dėl to įmonės turėtų daug mažiau paskatų steigti holdingo kompanijas mažesnių mokesčių valstybėse, o ilgesniame laikotarpyje Lietuvoje didėtų ne tik investicijos, darbo vietų skaičius ir BVP, bet ir iš kitų mokesčių surenkamos biudžeto pajamos. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų