Apklausa
Eglė Miliūtė, studentė:
Kartais susipriešinimas su jaunesniąja karta atsiranda dėl jų pačių kaltės. Gal todėl, kad vyresni žmonės linkę šiek tiek paburbuliuoti. Jie nėra patenkinti savo gyvenimu ir taip išsilieja nepasitenkinimą. Manau, kad ne tik su jaunesniais, bet ir tarpusavyje elgiasi taip pat.
Kartų susipriešinimas būdingesnis neturtingoms šalims.
Virginijus Jarošas, buvęs technikas elektrikas:
Mūsų laikais nebuvo tokių dalykų. Dabar mokiniai laisvių turi daugiau negu pareigų. Po mano langais mokykla. Vieni pradinukai kvadratą žaidžia, kiti pabėgę rūko mokytojai matant.
Dabar tėvai per mažai su vaikais bendrauja. Žmonės neturtingi, tėvai žiūri, kaip užsidirbti duonai, batams, o vaikai lieka šone.
Aurelijus Raugalas, inžinierius:
Jaučiu pagarbą vyresniesiems. Senuką per gatvę pervedu, padedu. Mačiau pavyzdį, kaip mano tėvai elgėsi su savo tėvais, taip ir aš elgiuosi su savo tėvais.
Amerikoje yra geras posakis – būk geras savo vaikams, nes jie rinks tau senelių namus.
Jadvyga, pensininkė:
Aš su jaunimu galiu apie viską pašnekėti. Gal mes ne visai suprantame juos, tuos jų šokius, elgesį, bet aš visa tai toleruoju. Juk viskas keičiasi.
Manau, kad pensininkams nėra taip blogai. Negerai, kad mums nukirpo pensiją ir gal jau negrąžins. Tiek to, jauniems žmonėms tikrai sunku. Mums daug nebereikia, tik pavalgyti nusipirkti. Mes pragyvename, o jaunimui reikia daugiau.
Loreta Kelpšienė, Šiaulių universiteto dėstytoja:
– Savo aplinkoje pastebiu, kad gerbiami. Bet kartų konfliktas visada egzistuoja.
Uošvis protingai sakydavo: „Mes nesame protingesni už jus, vaikai, bet patirties turime daugiau.“ Patirtis skiriasi. Pavyzdžiui, aš galiu iš vaikų apie kompiuterius pasimokyti, jie iš manęs – bandeles kepti.
Turėtų vykti bendradarbiavimas, o ne kova, nes gali atsirasti destrukcija.
Kalbino Gintarė VALUCKYTĖ
