REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prieš kelis metus bankas „Bank of America“ tyrė, ar bendravimas akis į akį turėjo įtakos jų skambučių centro darbuotojų komandoms. Bankas paprašė 90 darbuotojų kelias savaites nešioti ženklelius su mažais jutikliais, fiksuojančiais jų judesius ir pokalbio toną, rašo „The Wall Street Journal“.

REKLAMA
REKLAMA

Surinkti duomenys parodė, kad produktyviausi darbuotojai priklausė gerai sutariančioms komandoms ir dažnai bendraudavo savo savo kolegomis. Siekdamas „permaišyti“ personalą bankas sudėliojo pertraukėlių tvarkaraštį taip, kad darbuotojai ilsėtųsi grupėmis, o ne po vieną.

REKLAMA

Anot buvusio banko žmogiškųjų išteklių vadovo Michaelo Arena, produktyvumas pakilo 10 proc.

„Big Data“ duomenų rinkimo būdas tampa biuro kasdienybe. Kompanijos duomenis apie darbuotojų komandas renka realiuoju laiku. Pakabinami ant kaklo ar padėti ant baldų jutikliai registruoja, kaip dažnai nuo darbo vietos atsitraukia darbuotojai, konsultuojasi su kitomis komandomis ir rengia susirinkimus.

Verslo įmonės teigia, kad duomenys pateikia informaciją, kurios kitais būdais būtų sunku surinkti. Tai padeda daryti didesnius ar mažesnius pakeitimus: nuo kavos pertraukėlių laiko iki darbo grupių sudarymo strategijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Tyrimas rodo tam tikrą laiką – kokia yra mano emocija tuo metu. Jutikliai registruoja tikrą elgesį objektyviai“, - sako M. Arena.

Tačiau tarp „Big Data“ ir „Didžiojo Brolio“ yra siaura linija, bent jau kelių darbuotojų akivaizdoje, kurie dreba vien nuo minties, kad bosas stebi kiekvieną jų žingsnį. Šio metodo šalininkai, vis dėlto, ginčijasi, kad išmanieji telefonai ir darbuotojų ID ženkleliai ir taip gali perduoti jų savininko buvimo vietą. Daugeliu atvejų darbuotojai gali atsisakyti dalyvauti tyrimuose.

„Duomenų rinkimas apie žmonių elgesį gali būti jautri tema“, - kompanijos „Steelcase“ darbo srities strategijos skyriaus vadovas Dave Lathrop. Ši kompanija išbandė duomenų rinkimą jutikliais su savo darbuotojais ir tiekia jutiklius kitoms verslo įmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kartu su iškylančiu susirūpinimu dėl privatumo, kompanijos turi būti pasiruošusios pagrįsti savo duomenis.

Pernai medikamentų kompanija „Cubist Pharmaceuticals“ vykdė 30 darbuotojų sensorių tyrimą viename iš kompanijos padalinių, kad išsiaiškintų kaip bendradarbiauja komandos nariai ir įvairūs padaliniai.

Kompanijos vadovas Ericas Kimble pasakoja, kad darbuotojai kelias savaites nešiojo mobilaus telefono dydžio korteles, kurias tiekė Bostone įsikūręs „startup‘as“ „Sociometric Solutions“. Buvo renkami duomenys apie nuotaiką, buvimo vietą, kalbėjimo toną ir bendravimo modelius.

REKLAMA

Informacija buvo sujungta su elektroninių laiškų srauto duomenimis, kartu su savaitinių apklausų apie darbuotojų energingumo ir produktyvumo savijautą rezultatais.

„Cubist“ taip pat kaip „Bank of America“ išsiaiškino koreliaciją tarp aukštesnio produktyvumo lygio ir bendravimo akis į akį. Socialinis aktyvumas smarkiai krenta pietų metu, nes dauguma darbuotojų grįžta prie savo darbo stalo pasitikrinti eletroninių laiškų vietoj to, kad bendrautų su kolegomis.

Reaguodama į rezultatus, kompanija apleistą valgyklą pavertė jaukesne, pagerindami apšvietimą ir pasiūlydami geresnį maistą. Taip buvo siekiama padrąsinti kolegas pietauti kartu.

REKLAMA

Kompanija „Cubist“ kartu pastatė vandens ir kavos aparatus, kad per kavos pertraukėlę pardavimų ir rinkodaros grupės ne tik keltų savo energijos lygį, bet ir daugiau bendrautų.

Anot „Sociometric Solutions“ ir jų klientų, tokie tyrimai leidžia darbuotojamas pamatyti, kaip jie bendrauja darbe. Duomenys būna anonimiški, bet kiekvienas individualiai gali sužinoti ir savo asmeninius rezultatus.

„Sociometric Solutions“ generalinis direktorius Benas Waberis kompaniją įkūrė pagal savo daktaro disertacijos tyrimą Masačiuseco technologijos institute. Jis teigia, kad tik saujelė vadovų norėjo pamatyti individualius darbuotojų rezultatus, tačiau klientai turi pasirašyti sutartis, draudžiančias tai daryti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dr. B. Waberis, vis dėlto sako, kad individualūs rezultatai taip pat yra svarbūs. Pagal darbuotojo judesius galima nuspręsti, ar žmogus išeis iš darbo ar bus paaukštintas.

Kompanijos „Cubist“ analitikas Benas Linas teigia, kad jis nepabūgo šių ženklelių, kai vadovai paaiškino, kam bus naudojami rezultatai. Jo paties duomenys parodė, kad jis pakeitė savo toną ir gestus pagal pokalbio partnerį. „Pasąmoningai pradedi atspindėti tai, su kuo kalbi“, - sako jis.

Vietoj radikalių pokyčių, sensorių tyrimai parodė, kad maži „gnybtelėjimai“ gali pagerinti darbo procesus.

REKLAMA

Dr. B. Waberis, dirbdamas su viena technologijų kompanija, išsiaiškino, kad pietų stalo dydis taip pat turi reikšmės. Darbuotojai, valgantys prie 12 vietų stalo, buvo produktyvesni ir labiau linkę bendradrabiauti negu pietavę prie 4 vietų stalų. Duomenys parodė, kad didesnės pietų grupės daugiau bendravo su kolegomis biure.

Maždaug 90 proc. darbuotojų 50-yje didelių ir mažų įmonių, kuriose buvo atliekami tyrimai su jutikliais, sutinka nešioti jutiklius visą dieną, išskyrus tualete. Atsisakantieji dalyvauti, gali nešioti netikrus ženklelius, kurie atrodo taip pat, bet nieko nefiksuoja.

REKLAMA

Nacionalinio darbuotojų teisių instituto prezidentas Lewis Maltby sako, kad šios technologijos nepažeidžia įdarbinimo taisyklių. „Nėra nelegalu stebėti darbuotojus savo pastate. Duomenys gali būti naudingi ir įmonei, ir darbuotojui“, - sako jis.

Tačiau jis perspėja, kad darbdaviai nori duomenų apie atskirus darbuotojus. „Nedaugelis paslaugų tiekėjų atsisako pateikti tokius duomenis, kai jie gauna pinigus. Būtų keista, jei paslaugų tiekėjai neduotų individualių duomenų, kai to jų prašoma. Tai yra legalu. Bet ar jūs norėtumėte, kad darbdavys sektų kiekvieną jų žingsnį? Tai yra keistas būdas dirbti“, - nuogastauja L. Maltby.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrėjai sako, kad daviklių naudojimas yra tik platesnės tendencijos pradžia. Kompanijoms peržiūrint savo biurus, daugelis linksta į „išmaniuosius pastatus“, prikimštus technologijų, kurios rodo dabartinę darbuotojo vietą ir praneša apie netoliese vykstantį susitikimą.

Kompanijos, patariančios darbo vietos klausimais, „UnWork.com“ vadovas Philipas Rossas teigia, kad šie privalumai paskatins „inžinerinius išradimus“.

Kompanijos, suviliotos patikimų duomenų, turi pirmiausiai apsispręsti, ką su jais veiks.

Finansinių paslaugų kompanijos „Jones Lang LaSalle“ vyresnysis vice prezidentas Chuckas Kelly rudenį surinko duomenis apie tai, kaip darbuotojai išnaudoja biuro patalpas.


REKLAMA

„Mes norėjomė sužinoti ar mūsų suvokimas kaip jie išnaudoja patalpas sutampa su realia situacija“, - sako jis.

Projekto metu buvo sukaupta daugybė informacijos ir lentelių, bet po trijų mėnesių Ch. Kelly vis dar bando iš šios gausybės išrinkti patikimų duomenų. „Tai buvo iššūkis. Surinkti visus duomenis ir vėliau suprasti, ką jie reiškia“, - patirtimi dalijasi jis.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų