REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pripažino, kad paskubėjo teigti Konstitucijos pataisas dėl kandidatavimo po apkaltos.

REKLAMA
REKLAMA

Dar prieš rinkimus Seimas pakeitė rinkimų įstatymą, kad priesaiką sulaužęs asmuo vėl kandidatuoti galėtų po ketverių metų, tačiau Konstitucinis Teismas kategoriškai pareiškė – tai prieštarauja Konstitucijai. Iškart po rinkimų antras bandymas, tačiau ir vėl teisininkai sukritikavo tokį projektą ir pasiūlė uždrausti per apkaltą pašalintam pareigūnui būti renkamam Prezidentu bei nustatyti 12 metų laikotarpį, per kurį toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo nariu. Suprantama, kad ginčas vyksta dėl per apkaltą pašalinto Prezidento Rolando Pakso ir jo galbūt puoselėjamų ambicijų vėl tapti šalies vadovu.

REKLAMA

Tuoj po Seimo rinkimų, dar tik formuojantis valdančiajai koalicijai, dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas įregistravo Konstitucijos pataisų projektą, kuris numato pagrindinį šalies įstatymą papildyti dviem nuostatomis, kurios iš esmės siūlo priesaiką sulaužiusiam ar per apkaltą iš pareigų pašalintam asmeniui apriboti teisę ketverius metus tapti Seimo nariu. Projektą savo parašais parėmė 42 Seimo nariai, o po pateikimo jam pritarė Seimas, toliau nagrinėja Teisės ir teisėtvarkos, Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetai bei neseniai įsteigta Konstitucijos komisija.

REKLAMA
REKLAMA

Ši kreipėsi į konstitucinės teisės ekspertus, o šie susiėmė už galvų: politikų parengtas projektas persmelktas nepagarba Konstitucijai – sujaukia jos, kaip vientiso teisės akto, nuoseklumą, darną ir logiką, yra nekokybiškas, neskaidrus ir nesvarstytinas.

„Tai yra išvada po netinkamai parengto Konstitucijos keitimo projekto. Kitaip tariant, šia pataisa būtų paneigta tai, ko reikalauja Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas ir kas išplaukia iš Konstitucinio Teismo doktrinos“, – sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketverių metų draudimo laikotarpį kandidatuoti Seimo rinkimuose ekspertai vadina absurdišku, nes Prezidento kadencija trunka penkerius metus. Anksčiau teisininkai siūlė nustatyti ne trumpesnį kaip 10–12 metų laikotarpį, per kurį apkaltos būdu pašalintas asmuo negalėtų tapti Seimo nariu.

Rolandas Paksas pralaimėjo ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teisme: jam buvo atsisakyta priteisti kompensaciją, teismas nevertino prezidento apkaltos proceso ir draudimo iki gyvos galvos vėl vykdyti prezidento pareigas. Strasbūro teismas pasisakė tik dėl galimybės nušalintajam prezidentui būti išrinktam į Tautos atstovybę – Parlamentą.

REKLAMA

Tačiau visi mūsų kalbinti ekspertai neabejoja, kad Seime svarstomos Konstitucijos pataisos atveria galimybę R. Paksui kandidatuoti į prezidentus jau artimiausiuose rinkimuose.

„Šia pataisa norima padaryti daug daugiau – užtikrinti ne tik asmens teisę būti renkamam į Seimą, bet ir teisę būti renkamam Respublikos Prezidentu. Projektas ydingas dar ir dėl to, kad asmuo, kuris buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka, niekada ateityje negalės būti skiriamas Ministru Pirmininku, ministru, teisėju, bet tas asmuo, kuris buvo pašalintas apkaltos proceso tvarka, galės tapti Respublikos Prezidentu. Būtent jis skiria Ministrą Pirmininką, ministrus ir teisėjus. Na, visa tai panašu į iškreiptų veidrodžių karalystę. Vertybių pusiausvyros čia nėra. Projektas akivaizdžiai grindžiamas ne konstitucinėmis vertybėmis, o siaurais politiniais interesais ir susitarimais“, – konstatavo M. Romerio universiteto prof. dr. Vytautas Sinkevičius.

REKLAMA

Anot ekspertų, ir Seimo nariu tapęs priesaikos laužytojas turi teorinių galimybių eiti šalies vadovo pareigas. Konstitucija numato, kad tam tikrais atvejais Seimo Pirmininkas pavaduoja prezidentą, kuris yra ir Valstybės gynimo tarybos vadovas.

„Asmuo, kuriam bus leista tapti Seimo nariu, pagal Konstituciją galės būti renkamas ir Seimo Primininku, bet Seimo pirmininkas Konstitucijoje numatytais atvejais eina Respublikos Prezidento pareigas, jis yra Valstybės gynimo tarybos tarys, jis atlieka kitas funkcijas. Šiuo atveju mes galime susidurti su situacija, kai Lietuvą tarptautinėje arenoje atstovaus asmuo, pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka už šiukštų prezidento priesaikos sulaužymą“, – aiškino M. Romerio universiteto prof. dr. Vytautas Sinkevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstitucijos pataisas teikęs Seimo narys teisininkas Julius Sabatauskas sutinka, kad projektas nevykęs.

„Galima pasakyti, kad tas kadencijos pabaigoje registruotas pataisų projektas buvo per daug skubotas. Galbūt nereikėjo skubėti. Dabar „pasibarstau galvą pelenais“ ir sakau, kad paskubėjau, bet iš tiesų dar niekas neprarasta“, – pripažino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Kol vyksta ginčai, kaip išspręsti vadinamąją R. Pakso dilemą, nušalintasis prezidentas neatskleidžia, ar kandidatuotų į prezidentus, jei susiklostytų tam palankios aplinkybės. Dabar Rolandui Paksui svarbu po susijungimo su Darbo partija išsaugoti pirmininko postą. Kol kas už sukčiavimą teisiamas „juodosios buhalterijos“ byloje V. Uspaskichas pirmininkauti jungtinei partijai nesiveržia, sako pirmąją dviejų metų kadenciją užleisiąs bendražygiu tapsiančiam R. Paksui. Sutampa, kad tos kadencijos pabaiga – 2014-ieji – prezidento ir Europos parlamento rinkimų metai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų