Bankininkai šiemet prognozuoja „kapanojimosi“ scenarijų ekonomikoje, tačiau teigiamų rodiklių jau gerokai daugiau nei prieš metus.
Šiuo metu daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau vis dar neatmetami ir kiti variantai, nes padėtis pasaulyje ir Europos Sąjungoje vis dar išlieka gana neapibrėžta.
„Kapanosis“?
„Daug veiksnių rodo, kad blogiausia jau praeityje, tačiau didelis skepticizmas euro atžvilgiu, nuo taupymo priemonių pavargusios Pietų Europos valstybės bei artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje neleidžia atsikvėpti – įvykiai euro zonoje vis dar gali pakrypti blogesne linkme. Kita vertus, dėl mažėjančios euro zonos skilimo tikimybės atsiranda ir teigiama rizika – namų ūkiai ir įmonės gali nustoti mažinti finansinius įsipareigojimus ir po ilgos stagnacijos vartojimas ir investicijos gali pradėti atsigauti greičiau nei prognozuojama“, – susirinkusiems Panevėžio krašto įmonių vadovams, įvairių institucijų atstovams ir klientams teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jo teigimu, gana drąsu sakyti, kad blogiausia praeityje, tačiau pernai situacija pasaulyje ir Europoje pasikeitė iš esmės. Rizika, kad euro zona suskils ir paveiks Lietuvą, labai sumažėjusi. Vyriausiojo ekonomisto tikinimu, lūžis euro zonos skolų krizėje buvo pernai rugsėjį Europos centrinio banko pareiškimas, kad antrinėje rinkoje neribotai supirks pagalbos paprašiusių šalių obligacijas.
Jo manymu, šiemet labiausiai tikėtinas „kapanojimosi“ scenarijus. Lėtas euro zonos atsigavimas numatomas tik antroje metų pusėje. Teigti, kad jau viskas praėjo, dar negalima.
„Pasaulis išlieka vis dar labai neapibrėžtas“, – primena jis.
Kartu tvirtina, kad neigiamo ekonomikos vystymosi scenarijaus tikimybė yra gerokai mažesnė nei pernykščių metų pradžioje. Veiksnių, galinčių stumtelėti pasaulio ekonomiką į duobę, yra tiek žinomų, tiek nežinomų. Italijai ir Ispanijai dar gali prireikti finansinės pagalbos. Vienas svarbių veiksnių, kurį reikėtų stebėti, – artėjantys rinkimai Italijoje. Artėja rinkimai ir Vokietijoje.
„Bet kokie politiniai rinkimai reiškia, kad ekonominė logika prieš juos taikoma rečiau“, – sako jis.
Nėra geras veiksnys ir didėjantis euroskepticizmas, ypač Jungtinėje Karalystėje, socialiniai neramumai Pietų Europoje. JAV biudžeto išlaidos vis dar reali grėsmė. Problema neišspręsta, tik atidėta. Biudžeto deficitas šioje šalyje milžiniškas ir skola vis didėja. N. Mačiulio manymu, sprendimai nebus lengvi. Yra ir daugiau svarbių veiksnių, galinčių turėti įtakos ekonomikai. Teigiamo scenarijaus tikimybė, vyriausiojo ekonomisto manymu, yra 15 procentų – pernai buvo tik penki. Ekonomika gali sparčiau kilti, nei dabar prognozuojama. Pavyzdžiui, JAV išsprendus fiskalines problemas, atsigaunant euro zonai.
Su euru atsiliekame
N. Mačiulio manymu, Lietuvos ekonomikos augimas šiemet nelėtės, o ateities perspektyvos priklausys nuo ekonominės politikos. Pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo 3,6 procento, šiemet bankas prognozuoja 4 procentų augimą. Finansų ministerijos prognozės: BVP augimas – 3 procentai.
Praėję metai, vyriausiojo ekonomisto teigimu, buvo nerimo ir laukimo metai – įmonės mažino atsargas, investicijos beveik neaugo.
„Neapibrėžtumas, nerimas, kuria kryptimi pasuks Europa, vertė dar labiau optimizuoti veiklą“, – pastebi N. Mačiulis.
Šiemet išorinių prielaidų, kodėl bus elgiamasi konservatyviai, liko mažiau. Manoma, kad šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje po šešerių metų pertraukos realus Lietuvos BVP pasieks prieš krizę buvusį rekordinį lygį. N. Mačiulio manymu, Latvijai „to džiaugsmo gali tekti laukti trejetą ketvertą metų“. Tokia situacija, jo nuomone, rodo, kad mes esame mažiau paveikti recesijos ir greičiau lipame iš duobės. Tačiau latviai Lietuvą yra pralenkę euro įvedimo klausimu.
„Be konkretaus veiksmų plano euro įsivedimo iki 2017 metų perspektyvos blankios“, – sako N. Mačiulis.
Lietuva vis dar viršija Mastrichto infliacijos kriterijų. Praėjusių metų pabaigoje infliacija sumažėjo iki 3,1 proc., tačiau žemiau 3 proc. kartelės šiemet turbūt nenusileis. N. Mačiulio teigimu, prognozuojama, kad infliacija metų pabaigoje sieks 3,3 procento ir kainos augs ne dėl pasaulinės žaliavų kainų tendencijos, o dėl vietinių veiksnių. Ekonomistų skaičiavimais, brangstanti elektra, dyzelinas ir tabakas kilstelės infliaciją puse procentinio punkto, o dar pusę procentinio punkto pakels minimalios algos didinimas.
Beje, vakar premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad kitą savaitę valdančiosios koalicijos politinėje taryboje turėtų būti pristatytas euro įvedimo priemonių planas. Tuomet, jo manymu, vyks „konkreti diskusija ir bus pasvertos galimybės dėl euro įvedimo Lietuvoje.“
Greičiausiai skubės investuoti
Bankininkams nerimą kelia vangus materialinių investicijų augimas. Tikimasi, kad šiemet jos atsigaus ir augimas sieks 10 procentų, nes prielaidų yra – mažos palūkanos, sukauptas nemažas nuosavas kapitalas. Vyriausiojo ekonomisto nuomone, investicijas skatins ir šių metų pabaigoje baigianti galioti pelno mokesčio lengvata investicijoms, kuri šiuo metu leidžia bendrovėms pelno mokesčio normą sumažinti 50 proc. Paaiškėjus, kad šios lengvatos taikymas nebus pratęstas, įmonės skubės ja pasinaudoti.
Šiemet po ketverių metų galima tikėtis realaus darbo užmokesčio augimo 1,6 procento, o dar kitais metais – dviem procentais.
„Vien dėl minimalaus mėnesio darbo užmokesčio padidinimo vidutinis darbo užmokestis augs 1,7 procento, tačiau greičiausiai jis turės ir teigiamą šalutinį poveikį – paskatins darbo užmokesčio didinimą ir kitiems darbuotojams. To reikalaus ir darbuotojai, ir elementari ekonominė logika, reikalaujanti išsaugoti atlyginimų diferencijavimą pagal kompetencijas“, – mano N. Mačiulis.
Jo manymu, Lietuva juda teisinga kryptimi subalansuoto valstybės biudžeto link. Per visą nepriklausomybės laikotarpį šalis niekada neturėjo subalansuoto arba perteklinio biudžeto. Labiausiai tikėtina, kad tai būtų galima pasiekti 2015–2016 metais, tačiau tuomet artės Seimo rinkimai, tad tam tikro istorinio įvykio gali ir nebūti.
Yra kur augti
„Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vytautas Bučiūnas susirinkusiesiems kalbėjo apie verslo konkurencingumą kiek siauresne prasme. Jo teigimu, po krizės šalies įmonių konkurencingumas smarkiai atkurtas.
„Įmonės sukuria gerokai daugiau pridėtinės vertės patirdamos žymiai mažiau išlaidų“, – pastebi V. Bučiūnas.
Tačiau tarp kitų valstybių konkurencingumas galėtų būti ir didesnis – estai mus lenkia. Be to, Lietuvoje vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė pastebimai mažesnė nei kitose šalyse. Manoma, kad to priežastimis galėtų būti neefektyvus įmonių darbo organizavimas, didesnė orientacija į rankų darbą, pardavimas. Net ir palyginus to paties sektoriaus šalies įmones matyti didžiuliai skirtumai tarp geriausių ir blogiausių to sektoriaus bendrovių – kai kuriose srityse ir po penkis kartus. „Tad yra erdvės, kur augti“, – patikino V. Bučiūnas.
Daiva SAVICKIENĖ
