REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 „Mes investavome į prastą žemę, o dabar turime už ją primokėti?“ Sodo bendrija vis dar tebėra sodas ar jau gyvenvietė? Tai tik keli klausimai, kuriuos ketvirtadienį Seime vykstančioje diskusijoje „Dėl mėgėjų sodo teritorijos ir jos tvarkymo“ kėlė sodininkų bendrijų ir Lietuvos savivaldybių atstovai. Karštos ir emocingos diskusijos, kurioje dalyvavo ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Aplinkos ir kitų ministerijų atstovai, priežastis – nuo šių metų įsigaliojusios sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, įsiterpusių tarp sodų sklypelių išpirkimo kaina, santykiai su žemėtvarkininkais ir matininkais.

REKLAMA
REKLAMA

Per didelė kaina

Viena iš problemų, pasak diskusijos dalyvių, yra įsiterpusių valstybinės žemės sklypų išpirkimas bei biurokratiniai suvaržymai, kuriuos sodininkai patiria norėdami įsigyti papildomų žemės sklypų bei privatizuodami į sklypą įsiterpusius miškus.

REKLAMA

Anot diskusijos dalyvių, įsiterpę sklypai būna labai maži, dažniausiai vos poros arų dydžio, prie jų nėra privažiavimo, ir niekas kitas, išskyrus sodininką, kurio sklypas yra greta, jų nepirktų. Tačiau jau dešimtmetį sodininkai patiria sunkumų norėdami juos įsigyti. Sodininkų atstovai teigė esantys nepatenkinti pernelyg didele įsiterpusių sklypų aro kaina – skirtingose Lietuvos vietose ji siekia nuo 5 iki 20 tūkst. litų.

REKLAMA
REKLAMA

„Kas pirks pusantro aro gabaliuką už 7 tūkst. litų kainą už arą“, – klausė Vilniaus rajono sodininkų atstovai ir siūlė leisti baigti išpirkti sklypus pagal anksčiau galiojusią tvarką už nominalią kainą.

Žemės ūkio ministerijos atstovas Audrius Petkevičius teigė, kad sodininkai turi lengvatą pirkti savo sodus ne už rinkos kainą, taip pat turi teisę ne pirkti, o nuomoti tą gabaliuką. Tačiau jis nepažadėjo, kad popierizmo sumažės, nes dokumentų tvarkymas esą ilgai trunka dėl to, kad viską reikia suderinti. A. Petkevičius sakė, kad terminą, per kurį bus galima įteisinti įsiterpusius sklypus, ketinama pratęsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kauno susivienijimo „Sodai“ vadovas Romualdas Šeštakauskas priminė, kad sodų bendrijoms buvo skirta prasta žemė, todėl patys sodininkai į ją nemažai investavo. „Mes sukūrėme infrastruktūrą, ten įdėta daug pinigų, o jūs priimate teisės aktą, kad mes galime išsipirkti, bet už komercingą kainą. Kur jūsų moralė, kad siūlote man išsipirkti žemę už komercinę kainą, nors mes į ją tiek investavome?“ – piktinosi jis. Anot R. Šeštakausko, už tai, kad pagerino žemę, sodininkams dar turėtų būti primokėta. ,,Jūs pažeidžiate Civilinį kodeksą“, – replikavo „Sodų“ vadovas. Jis sakė, kad sodininkai kol kas mato tik vieną įstatymų kūrėjų siekį – pasipelnyti iš sodininkų. „Jūs duodate leidimą, įdedami didžiuliai pinigai, o paskui projektai atmetami“, – piktinosi jis.

REKLAMA

Skubėti nereikėtų

Kauno sodininkų atstovai siūlė suregistruoti visus sklypus, o tada jau kalbėti apie išpirkimą. „Kadastriniai matavimai kainuoja didelius pinigus, kodėl mes turime už juos mokėti? Kaip gali dingti sodų planai, kuriais remiantis buvo parduota valstybinė žemė?“ – replikavo sodininkai.

„Mes norėtume, kad NŽT ir žemėtvarkininkai nustatytų konkrečią tvarką. (...) Kai kurie matininkai padaro klaidų, kai kurie yra nekompetentingi. Dėl skubėjimo taip pat padaroma klaidų. Mūsų bendrijoje pusę metų vyksta derinimas tarp savų. Norėtųsi paprastesnių procedūrų, o terminas turėtų būti pratęstas keleriems metams. Per trejus metus būtų galima susitvarkyti“, – aiškino sodų bendrijos ,„Paežerys“ valdybos pirmininkė Rimantė Skardžiuvienė. Ragindama neskubėti ji sakė, kad žmonėms trūksta informacijos, o tvarka turėtų būti paprastesnė.

REKLAMA

NŽT direktorius Vitas Lopinys diskusijoje pripažino, kad problemos egzistuoja, tačiau jų ir sodininkų turima informacija apie įstrigusių projektų skaičių gerokai skiriasi. Jis aiškino, kad matininkų ir projektuotojų kontrolė pastaruoju metu stiprinama, nemažai matininkų net prarado teisę dirbti.

Kalbėdami apie bendro naudojimo plotus, kuriuos irgi reikės išpirkti, sodininkai akcentavo, kad jie taip pat turėtų būti išperkami už nominalią kainą, o laiko tam reikia skirti daugiau. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų