Studentai Londone organizuoja konferenciją, skirtą aptarti klausimus ir galimybes prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai.
Vasario 22-ąją dieną Londone įvyks pirmasis LSE (angl. London School of Economics) Baltijos šalių forumas, organizuojamas Londono Ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos studentų iš Baltijos šalių bendruomenės (LSE Baltic Society) bei Lietuvos ir Latvijos ambasadų.
Vienos dienos nemokamoje konferencijoje mintimis apie energetiką, Europos finansų ir Baltijos šalių švietimo sistemas dalinsis Baltijos šalių politikos ir verslo atstovai. Studentų organizuojama konferencija - savotiška Lietuvos pasiruošimo jau nuo 2013-ųjų liepos pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai dalis.
Konferencijos, kurią ves leidinio „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucas, metu bus aptartos ne tik trijų Baltijos šalių politinės ir ekonominės aktualijos, tačiau ir ieškoma perspektyvų, kuriomis, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, galėtų pasinaudoti Latvija ir Estija.
Vieta: LSE Hong Kong Theatre, 99 Aldwych, WC2B 4JF, London Laikas: penktadienį, vasario 22 dieną, nuo 15 val. iki 21 val. Daugiau informacijos apie konferenciją bei dalyvių registracija: http://www.lsebalticsoc.co.uk/baltic-forum
Vos dešimties studentų organizuojamoje konferencijoje jau sutiko dalyvauti ne tik žinomi šalių politikai, bet ir universiteto akademikai bei garbūs žurnalistai - apie dalyvavimą konferencijoje jau patvirtino opozicijos valdžioje lyderis Andrius Kubilius, ilgus metus Didžiosios Britanijos investicijų banke dirbęs Mykolas Majauskas, Latvijos komercinių bankų asociacijos prezidentas Martins Bicevskis, buvęs Latvijos prezidento strateginės analizės komisijos pirmininkas, o dabar - šalies švietimo ministras Robertas Kilis, Estijos atstovai Arto Aas, Aivar Soerd ir kiti.
LSE Baltijos šalių forume apsilankyti ir dalyvauti diskusijose galės kiekvienas norintis.
Siekia paversti tradicija
Savo ruožtu LSE Baltic Society prezidentas, vienas iš konferencijos organizatorių Denas Marcinkevičius, pastebi, jog šis forumas - unikalus atvejis Baltijos šalių politikoje ir studentų bendruomenėje. „Tokių renginių šiuo metu yra arba labai mažai, arba visai nėra. Savo darbu siekiame užpildyti neišnaudotą nišą, kuri gali atnešti naudos ir konferencijos klausytojams, ir jos dalyviams“, - patikina prezidentas.
D. Marcinkevičius tvirtina, jog didžiausias organizatorių tikslas - paversti renginį tęstiniu. „Norime, kad tokio tipo renginys Didžiojoje Britanijoje vyktų kartą per metus, pavasarį. Jis galėtų būti rengiamas skirtinguose Londono ar šalies universitetuose. Norėtume, kad Lietuvos ir Baltijos atstovai čia atskristų reguliariai, dalintųsi savo patirtimi taip skatindami jaunų profesionalų bendravimą, gilindami žinias bei puoselėdami ryšį su Lietuva“, - pabrėžia jis.
Anot prezidento, svarbiausias dalykas konferencijoje - aktualių finansų ir energetikos problemų šalyse aptarimas: bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką Lietuvai gali turėti prisijungimas prie eurozonos bei Euro šalyje įvedimo perspektyvos, aptariama skalūnų dujų įtaka energetinei šalių nepriklausomybei.
Be minėtų tikslų yra ir dar vienas: stiprinti universiteto alumni organizaciją, kuri ateityje galėtų išaugti į Lietuvių užsienyje lygą, vienijančią prestižinių universitetų absolventus. Tokia praktika jau pastebima kitose užsienio šalyse.
Taip pat siekiama pradėti konstruktyvų dialogą su LSE valdybadėl lietuviškų brandos atestatųpripažinimo stojant į šią aukštąją mokykla, mat šiuo metu tokia praktikanėra taikoma. Dažnam abiturientui tai kelia neišsprendžiamus nepatogumus bei užkerta kelią siekti mokslo prestižiniame universitete.Tikimasi, jog Baltijos šalių forumas padės išsiderėti palankesnes sąlygas stojantiesiams arba pakeisti esamą sistemą.
Baltijos šalių bendruomenės narius taip pat nustebino dalies į konferenciją kviestų valdžios atstovų elgesys - nors ir išgyrė iniciatyvą, patys renginyje apsilankyti panoro ne visi. „Praradome ne vieną pašnekovą vien todėl, kad renginyje sutiko dalyvauti jiems oponuojančių partijų atstovai - dalyvauti konferencijoje jie atsisakė nepaisydami to, kad jau buvo sutikę. Pozicija nenori būti toje pačioje auditorijoje, kaip opozicija, ir, aišku, atvirkščiai. Šiek tiek gaila, kad dabartinė situacija tokia, tačiau tikimės, kad ateityje tai keisis ir gebėsime rengti konstruktyvias diskusijas tarp skirtingų pažiūrų visų trijų šalių atstovų“.
Toks renginys kainuoja apie 30 - 40 tūkst. litų, studentų iniciatyvą finansuoti sutiko geranoriški remėjai.
