„Ankstesniais laikais žmonės jausdavosi atsakingi už ištikusias nelaimes, galbūt net per daug. Man įdomu, ar nors vienas iš mūsų jaučiamės atsakingi už šiuo metus vykstančius procesus. Mano nuomone, krizė – tai mūsų santykis su ja. Jei niekas už nieką nejaučia atsakomybės – tai ir yra krizė“, – diskusijoje sakė A. Saudargas.
„Manau Europai ši krizė buvo labai naudinga, nes pagaliau visi pajuto didesnę ar mažesnę atsakomybę. Puikiausias pavyzdys – Vokietija, finansiškai padedanti Graikijai. Prieš kelis dešimtmečius tai būtų buvę neįsivaizduojama. tai nėra vien tik finansiniai dalykai, tai – istorija“, – sakė A. Saudargas. Jo nuomone, Europą krizė gerokai išgąsdino. Vokietija, anot EP nario, jaučia „skolą“ nuo karo laikų, tačiau padėdama kitoms Europos šalims turi ir egoistinių tikslų.
Europarlamentaras sakė, kad ekonominė krizės banga yra atlėgusi, tačiau likęs psichologinis, moralinis nuosmukis.
Paklaustas, kodėl krizė labiausiai palietė Pietų šalis, A. Saudargas sakė, kad, be kitų priežasčių, labiausiai tai lėmė požiūris ir tradicijos. „Net palyginus pietų ir šiaurės italus matyti, kad žmonių mąstymas yra visiškai skirtingas. Manau, lengvabūdiškas požiūris ir lėmė, kad pietų šalims teko sunkesnė dalia“, – sakė jis.
Įžengėme į dažnesnių krizių etapą
S. Jakeliūnas teigė, kad, nekreipiant dėmesio į iki 30 mln. išaugusią skolą ir vis dar didelį nedarbą, būtų galima teigti, kad krizė baigėsi. Tačiau net į prieškrizinius laikus grįžęs BVP rodiklis neleidžia taip manyti.
Pasak S. Jankeliūno, neturint oficialios Lietuvos pozicijos dėl krizės priežasčių, tenka remtis kitų šalių vertinimais, teigiančiais, kad krizę Baltijos šalyse lėmė komercinių bankų veikla. S. Jakeliūnas pacitavo vieną Lietuvos bankininką, kuris teigė, kad krizės priežastis yra „godumas, pasireiškęs per finansų sistemą.“
„Žinant, kad žmonių godumas niekur nedingo, kyla klausimas, kas pasikeitė finansų sistemoje? Viena didžiausių problemų, mano manymu, yra ta, kad tarptautiniu mastu finansinės institucijos yra pernelyg didelės ir pernelyg susijusios. Ši problema iki šiol neišspręsta, o atlikti tik kai kurie neesminiai, „kosmetiniai“ pakoregavimai“, – sakė jis.
Kita problema, pasak S. Jakeliūno, yra finansų sistemos ir valdžios sąsajos. Jos neapsiriboja kyšiais, lobistais, postais – daro įtaką ir ekonomikos vystymuisi.
„Ar baigėsi krizė? Pasak N Roubinio, knygos „Crisis econnomics“ autoriaus, globali ekonomika įžengė į padažnėjusių krizių etapą. Kartkartėmis turėsime arba daugiau krizės, arba daugiau infliacijos, kuri lyg ir stabilizuoja valstybės finansus, bet kelia kitas problemas – socialines ir politines. Lietuvoje – taip pat“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.
