REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mažiausiai 54 šalys prisidėjo prie CŽV veiklos neteisėtai įkalinant žmones – tokią išvadą paskelbė JAV žmonių teisių apsaugos organizacija „Open Society Justive Initiative“ (OSJI), pateikusi 213-os puslapių ataskaitą.

Mažiausiai 54 šalys prisidėjo prie CŽV veiklos neteisėtai įkalinant žmones – tokią išvadą paskelbė JAV žmonių teisių apsaugos organizacija „Open Society Justive Initiative“ (OSJI), pateikusi 213-os puslapių ataskaitą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV saugumas ėmėsi plataus masto programos, kurią sudarė sulaikymai, apklausos ir bausmės žmonėms, galėję būti susiję su teroristinėmis atakomis.

REKLAMA

„Nėra jokių abejonių, kad aukštas pareigas G. W. Busho administracijoje užėmę asmenys neša atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su spec. tarnybų darbo metodais ir nebaudžiamumu, kuriuo jie naudojosi ir tai kelia susirūpinimą“, - rašo britų „The Guardian“, išanalizavę ataskaitą. Tačiau prisiimti atsakomybę už pažeidimus turėtų ne tik JAV. Slaptų spec. operacijų metu asmenys buvo sulaikomi kartu su kitų šalių pagalba, todėl joms taip pat reikia dalintis atsakomybe.

REKLAMA
REKLAMA

Į sąrašą pateko: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija, Didžioji Britanija, Čekija, Danija, Lenkija. Kiekvienos šalies indėlis buvo skirtingas. Tiesa, Pakistanui, Egiptui, Afganistanui, Jordanijai ir Lenkijai „kliuvo“ dėl jų valdžios atstovų leidimo laikyti slaptuose kalėjimuose ir ten kankinti žmones, o tokios šalys kaip Kipras ir Airija buvo minimos tik kaip suteikusios leidimą naudotis oro erdve JAV spec. pajėgų misijų metu.

Slapta amerikiečius palaikė ir tos valstybės, kurias JAV vadina „blogio ašimi – Iranas ir Sirija, praneša „Der Spiegel“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kanada pateikė žvalgybos darbuotojams ne tik leidimą naudotis oro erdve, tačiau ir informacijos, leidusios sučiupti vieną iš jos gyventojų, kuris vėliau pateko į Siriją, metus laikytas kalėjime ir buvo nukankintas. Iranas perdavė 15 savo piliečių Kabului, iškart po JAV įsiveržimo į Afganistaną, puikiai suvokdami, kad šie paklius į JAV rankas.

Kai kurios šalys, tokios kaip Lenkija, Lietuva ir Rumunija, savo teritorijose laikė slaptus kalėjimus, kuriuose buvo kalinami amerikiečių slaptoms tarnyboms įtartini asmenys. Newsru.com pažymi, kad apie Rusiją, Nyderlandus, Vengriją, Prancūziją ir Izraelį ataskaitoje nėra užsimenama.

REKLAMA

Visuomenininkų ataskaitoje detaliai aprašomi 136 neteisėto žmonių pagrobimo ir įkalinimo atvejai. Dar daugiau, laikas publikacijai pasirinktas itin tinkamas: ketvirtadienį JAV Kongrese bus rengiama spaudos konferencija, kurioje į žurnalistų klausimus atsakinės kandidatas į CŽV direktoriaus postą Johnas Brennanas, jau ir be to spaudos stipriai kritikuojamas dėl JAV antiteroristinių veiksmų.

OSJI kreipdamasi į JAV vadovus siūlo: anuliuoti programą, leidžiančią išduoti žmones slaptosioms tarnyboms, uždaryti CŽV slaptus kalėjimus ir atlikti nepriklausomą tyrimą, nustatysiantį visus žmogaus teisių pažeidimus ir atsakingus už tai asmenis.

REKLAMA

Lenkija atsisako išslaptinti duomenis apie savo slaptus CŽV kalėjimus

Lenkija atsiribojo tylos siena į Europos žmonių teisių teismo užklausą, ar iš tiesų jos teritorijoje buvusiame CŽV kalėjime buvo Guantanamo kalinys iš Saudo Arabijos - Abd Ar-Rahmanas An-Nasiris. EŽTT panaikino tyrimo apie nelegalius CŽV kalėjimus Lenkijoje slaptumo grafą, tuo sukeldama lenkų pasipiktinimą. Tyrėjai teigia, kad arabas buvo neteisėtai kalintas lenkiškame kalėjime nuo 2002-ųjų gruodžio iki 2003-ųjų birželio, praneša „Reuters“.

Tačiau Lenkija oficialiai nepripažino apie tokių kalėjimų egzistavimą. Atsakydama konkrečiai apie An-Nasirio bylą, Lenkija pareiškė, kad prokuratūra dar nepabaigė savo tyrimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dar daugiau, dėl bylos išslaptinimo Lenkijos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Maciejus Szpunaras pareiškė, kad tai sutrukdys lenkų valdžios ir EŽTT bendradarbiavimui. „Teismo atstovai turėtų suvokti, kad priimdami sprendimą dėl visos iš Lenkijos gautos informacijos išslaptinimo, jie apriboja galimybes bendradarbiauti... Mes be jokių abejonių tapsime atsargesni. Mums reikia galvoti apie tai, kad bet kokia informacija, kurią mes perduodame į teismą, galės būti pateikta viešai diskusijai“, - cituoja ministro pavaduotoją RIA „Novosti“.

REKLAMA

Matydami Lenkijos nenorą pateikti informaciją, žmogaus teisių gynėjai darys dar didesnį spaudimą. Jų nuomone, lenkų disponuojama slapta informacija būtų svarbus indėlis į, su „Al Qaeda“ susijusių kovotojų sulaikymų ir apklausų pažeidimų, bylos eigą.

Be to, jie taip pat mano, kad tokia Lenkijos atsiribojimo nuo atsakymų politika naudinga kai kuriems politikams. Amnesty International atstovai peikia lenkų bylos vilkinimą – kitokiu atveju, jie jau būtų pristatę EŽTT savo vidinio tyrimo rezultatus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų