„Pašalpas ir vienkartines išmokas gaunantys žmonės, komisijos sprendimu, siunčiami į seniūnijas pagal gyvenamą vietą. Tik atlikę nurodytą veiklą, jie gali gauti jiems paskirtus paramos pinigus. Organizuojant veiklą, atsižvelgiama į asmens profesinį pasirengimą ir asmeninius gebėjimus", - teigė Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.
Visuomenei naudingi darbai nėra sudėtingi: pašalpų gavėjai tvarko parkus, miškus, medelynus, padeda socialinių, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitų įstaigų bei institucijų personalui. Jie dirba nevyriausybinėse institucijose bei atlieka kitą visuomenei naudingą veiklą. Jų darbus organizuoja seniūnijos.
Pabrėžtina, jog visuomenei naudinga veikla gali trukti ne ilgiau kaip 4 valandas per parą, 40 valandų per mėnesį. Priklausomai nuo paskirtos paramos dydžio, atidirbti reikia 4-24 valandas, - jei gaunama iki 300 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį. Daugiausiai dirbama 52-84 val. - jei gaunama 1500 Lt ir didesnė pašalpa (kompensacija) per mėnesį.
Pernai Kaune visuomenei naudingą darbą dirbo daugiau nei tūkstantis miestiečių, nors pašalpas ir išmokas gaunančių mieste yra gerokai daugiau.
Retas iš pašalpų gavėjų pats pasisiūlo visuomenei naudingu darbu atsidėkoti už finansinę paramą, kurią jam sudeda mokesčių mokėtojai. Gan dažnai dirbti visuomenės labui iš viso atsisakoma: teisinamasi prasta sveikata, neturėjimu kur palikti vaikų ir panašiai. Ne vienas iš pašalpų gavėjų pasirūpina gauti iš šeimos gydytojo pažymą, kad „fizinio darbo dirbti negali". Tačiau paklaustas, kodėl „būdamas neįgalus", nepasirūpina nustatyti darbingumo praradimo lygį ir siekti su tuo susijusių teisėtų išmokų, teisinasi „vaikščiojimui po gydytojų kabinetus" neturintis laiko.
