Rumunija praėjusią savaitę atšaukė hidraulinio skaldymo technologijos, naudojamos išgaunant skalūnų dujas, moratoriumą. Toks sprendimas buvo priimtas po to, kai šalies premjeras Viktoras Ponta pareiškė, kad palaiko dujų išgavimo galimybių tyrimus ir nepratęsė moratoriumo, paties įvesto 2012 metais. Leidimą tyrimams šalyje gavo „Chevron“. Šios savaitės pradžioje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė palaimino skalūnų dujų žvalgybą šalyje, leidimas suteiktas tiems patiems „Chevron“.
Tokie sprendimai buvo priimti praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai Davoso forume Ukraina pasirašė sutartį su „Royal Dutch Shell“ dėl Juzovskaja dujų telkinyje išgautos produkcijos dalybų. Pagal šią sutartį Ukraina gaus 31% išgautų dujų, su galimybe didinti šį skaičių iki 60%.
Dujų resursų šalies viduje plėtra gali grėsti holdingo „Gazprom“, kuri į Rusijos biudžetą neša milijardus dolerių mokesčių, dominavimui, pažymi „FT“. Tačiau analitikai perspėja, kad Lietuvos ir Rumunijos projektai kol kas labai ankstyvos stadijos ir rinką įtakojantis dujų išgavimas gali atsirasti tik po kelerių metų.
FT pažymi, kad viliojančiai žemos kainos ir siekis atsiriboti nuo Rusijos dominavimo energetikos srityje, leidžia politikams drąsiai agituoti už skalūnų dujų tyrimų svarbą.
„Rumunijos sprendimas yra leidžia potencialiai pakeisti situaciją ir suteikia europiečių lyderiams galimybę užtikrintai teigiamai kalbėti apie skalūnų dujų gavybą“, - pažymi IHS Energy konsultantas Kashas Burchettas. Kalbėdamas apie būsimus skalūnų dujų tyrinėjimus Rumunijos premjeras V. Ponta perspėjo, kad šalis „negali ignoruoti pigios energijos išgavimo galimybės“ ir rizikuoja nusileisti Lenkijai, kuri sparčiau vystosi tyrimų srityje. Lietuva, kaip ir Ukraina, visas gamtines dujas perka iš Rusijos ir skundžiasi dėl aukštesnių, nei taikomų kitoms Europos valstybėms, kainų ir dėl to Europos Komisijoje yra inicijuotas antimonopolinis „Gazprom“ tyrimas.
Kai kurie geologai teigia, kad lietuvių skalūnų dujų telkinių rezervo užtektų patenkinti šalies poreikius 60-iai metų.
Praėjusių metų gruodžio viduryje JAV senatas siūlė didinti dujų tiekimą į Europos Sąjungą, kad sumažinti Europos priklausomumą nuo „Gazprom“.
