REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Noriu pasidalyti su Jumis pamąstymais apie tai, kokios „nuodėmės“ šiuolaikiniam vyrui yra mirtinos. Prieš pradedant reikėtų priminti Jums, kad „7 mirtinos nuodėmės“ paplito dėka religinių doktrinų, o jau iš jų pateko į kultūros sferą.

REKLAMA
REKLAMA

Dauguma žmonių, žinančių šią koncepciją, žiūri į tai tradiciškai, kaip į vieną iš puritoniškos epochos moralės atributų. Besidomintys istorija žinos, kokia griežta galėdavo būti religija ir kokios nuotaikos vyraudavo sociume. Šiais laikais viskas pasikeitė. Gyvenimas tapo visiškai kitoks. Būtent todėl norėčiau peržvelgti minėtą koncepciją. Kokios yra dabartinio, aktyvaus, laisvo, nepriklausomo vyro „mirtinos nuodėmės“?

REKLAMA

Pirmoji vyrų nuodėmė – neištikimybė svajonei

Pirmoji nuodėmė – svajonės išdavystė. Ką tai reiškia? Daugelis žmonių gyvena apskritai be svajonės, kad ir kaip baisiai tai skamba. Jie, varomi inercijos vaikšto į darbą, atlieka jame kažkokius veiksmus, kyla karjeros laiptais, užima tam tikrą statinę poziciją… Po to, taip pat varomi inercijos, jie išeina į pensiją, o po tam tikro laiko tyliai ir ramiai užgęsta, nes taip daro visi. Asmeniniame gyvenime jie elgiasi taip pat. Vaikšto į futbolą, ledo ritulį ar dar kur nors, kur yra įprasta lankytis esamoje visuomenėje. Perka žaislus, kuriuos priimta pirkti jų socialiniame sluoksnyje. Jeigu klabėtume apie labiau pasiturinčius žmones – tai būtų džipai, jachtos, lėktuvai ir t. t., tačiau minėtų gėrybių įsigijimas – tai nėra tų žmonių svajonė. Tai tiesiog tendencija, mada, paplitusi atskirai paimtame sociume arba jo pogrupyje.

REKLAMA
REKLAMA

Savo šeimyniniame gyvenime žmogus taip pat yra neįtikėtinai monotoniškas. Jis turi žmoną, tikėtina, dar ir meilužę (arba dvi, tris), vaikų. Juk savo buitį ir gyvenimo būdą jis formuoja taip, kaip tai daro visi.

Jis neturi šviesios, unikalios, nepakartojamos svajonės, visiškai nepanašios į kitų žmonių siekius. Tokios svajonės, kuri pajėgtų uždegti, suteikti sparnus, įkvėpti žmogų. Yra tik smulkmeniški tikslai ir uždaviniai…

Jeigu vis dėlto netyčia tokiam žmogui šaus kokia nors svajonė (pavyzdžiui, nuskristi į kosmosą – visiškai rimtai, dabar tai realu), jis pasėdės, pamąstys ir tars pats sau: „Ai ne, tai neįmanoma…“ ir lengvai išsižadės tokios minties. Nustos vystytis, degti, spindėti, traukti prie savęs žmones. Arba panorės tapti cirko akrobatu, o po to pagalvos: „Ai, man jau 40 metų, nugara nesilanksto, vestibiuliarinis aparatas „šlubuoja“…“ Jis išduos svajonę, nors galėtų vystytis šia linkme ir realizuotis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokie žmonės gyvena tarsi jie būtų nemirtingi, tačiau ne kaip dievai, o kaip nemirtingi triušiai – minta, dauginasi, miega ir gyvena be svajonės. Kodėl kaip nemirtingi? Todėl, kad jie egzistuoja visiškai neatsakingai, tarsi ateityje jie turi dar milijonus metų, net nesuvokdami, kad vieną gražią akimirką viskas gali nutrūkti. Tikėtina, kad jie jau niekada nesugrįš į žmonių pasaulį, į šią Žemę. Gali būti, kad kitoje realybėje jie save atras, tačiau mes šito negalime žinoti.

Mes gyvenime laikais, kuomet praktiškai bet koks žmogiškasis siekimas, jeigu jis turi savyje tam tikrą energijos kiekį, tampa įvykdomas. Labai svarbu tuo naudotis.

REKLAMA

Antroji vyrų nuodėmė – leisti žodžius vėjais

Antroji mirtina nuodėmė – tai duoto žodžio nesilaikymas, pažadų laužymas.

Kalbu apie pažadus, kuriuos davei pats sau ir kitiems, ištartus garsiai arba mintyse, arba parašytus. Nesvarbu. Mūsų besąmoninam ego tai neturi visiškai jokios reikšmės. Žmogus, nesilaikantis savo paties žodžio, išduoda ne kitus žmones, o pirmiausia save. Jis išduoda savo vidinį „Aš“, gyvenantį kartu su žmogumi, padedantį jam priimti teisingus sprendimus ir saugantį žmogų. Kažkas vadina tai intuicija, kažkas angelu sargu, vidiniu vaiku – pavadinimų daug, esmė ta pati. Svarbiausia, kad žmogus, bent kartą nesilaikęs sau pačiam duoto pažado, sukelia konfliktą su minėtu „vaiku“, o anas užsidaro, nusisuka nuo savo, tarkime, nešiotojo. Todėl galima nesitikėti tolimesnių šiltų santykių su savo intuicija. Būtent todėl svarbu būti labai sąžiningu pačiam su savimi ir su kitais žmonėmis, ir būtina laikytis duotojo žodžio.

REKLAMA

Kai Jūs pradedate laikytis savo žodžio, Jūs atsiduodate savo pažadui, įkraunate į savo energija ir Jūsų mintys taip pat pradeda krautis. Jos įgauna labai gerą galimybę realizuotis fiziniame pasaulyje. Mintys pradeda labiau vibruoti… Ir, tarkime, kosminės struktūros pradeda labiau kreipti į Jus dėmesį ir padeda Jums Jūsų siekimuose ir darbuose, tačiau labai svarbu, kad Jūs turėtumėt svajonę, kad Jūs jos neišduotumėt ir laikytumėtės duotojo žodžio.

Trečioji vyrų nuodėmė – neveiklumas

Trečioji nuodėmė – tai svajoti, tačiau nieko nedaryti. Tiesiog gulėti ant sofos, kaip Oblomovas, I. Gončiarovo sukurtas personažas (jeigu kas skaitė), ir svaigti… Maždaug: „Vat aš turiu vieną svajonę, tačiau ji tokia delikati, aš negaliu niekam apie ją pasakoti, o tik retkarčiais išimu ją ir žiūrinėju“. Dauguma žmonių elgiasi būtent taip.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Deja, žmogus, kuris tiesiog svajoja, stovi vietoje, o tas, kuris siekia realizuoti svajonę, anksčiau ar vėliau pasiekia savo tikslą. Jis jau pakeliui į svajonę ir gyvena ne šiaip sau ryškų gyvenimą, o randasi ypatingoje srovėje, svaiginančioje neįtikėtinu mėgavimusi gyvenimu.

Kuomet Jūs pradedat gyventi savo svajonėje, pasaulis aplink Jus tampa geresnis. Jis nusidažo vaivorykštės spalvomis ir parodo Jums visą savo žavesį.

Ketvirtoji vyrų nuodėmė – laiko švaistymas

Ketvirtoji mirtina nuodėmė – nepradėti įgyvendinti savo svajonės būtent dabar. Tai, ko Jūs nedarote būtent dabar, 80% tikimybe niekada nebus atlikta. Tai liečia ir atsisakymą nuo blogų įpročių, ir sprendimų priėmimą dėl pozityvių pokyčių savo paties gyvenime. Būtent apie tai kalbama seminaruose, už kuriuos žmonės moka tūkstančius, tačiau jie tai žino… Jiems tiesiog reikia išleisti tuos tūkstančius, kad jie pradėtų kažką daryti, keistis… Jeigu Jūs turite svajonę ir jeigu tai yra išties rimtas tikslas, nesiimti įgyvendinimo tiesiog čia ir dabar – nusikaltimas.

REKLAMA

Todėl, vyrai mano, aš reikalauju, kad Jūs realizuotumėte savo svajonę dabar, tiesiog šią akimirką. Jūs turite nusistatyti sau: kas tai yra, iš ko ta svajonė susideda, iš kokių žingsnių susideda jos siekimas bei tuojau pat imtis veiksmų. Būtent taip ir niekaip kitaip.

Penktoji vyrų nuodėmė – tenkintis minimumu

Kodėl aš vadinu šią nuodėme mirtina? Todėl, kad nesvajojantis žmogus – negyvenantis žmogus. Jis tarsi miręs…

Taigi, dar viena mirtina nuodėmė – tai riboti svajones ir siekimus. Deja, taip būna daugumai. Žmogus mąsto: „Noriu žmonos – gražuolės“. Po to sutinka tokią ir pradeda dvejoti: „Ne, tokia moteris tikriausiai man yra per gera, ji nepasiekiama ir netgi nežiūrės mano pusėn…“

REKLAMA

Arba pradžioje: „Noriu sodybos, kad vaikai turėtų kur pažaisti, miško sklypą, nuosavą ežerą ir keturių svečių namų“, o po to: „Ne, dabar tai nerealu, geriau apsiribosiu mažu tvarteliu su biotuliku šalia krūmų“.

Tas, kas riboja save svajonėse, gyvena naudodamas tik 1/1000-ąją savo energijos, kurią jis galėtų pasinaudoti jeigu realizuotų savo svajonę, būtent tokią, kokios norėtų, čia ir dabar.

Vyrai, tiesiog pasvajokit neribodami savęs. Jūs patys pajusite, kaip tai gera. Dauguma žmonių apskritai bijo svajoti, nes po to jie „nekantraudami“ ir grauždami nagus laukia nusivylimų. Nesitapatinkite su jais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šeštoji vyrų nuodėmė – „chaliavos“ laukimas

Dar viena mirtina nuodėmė – tai tiesiog „gulėti po palme“, neįsitempti ir neversti kalnų, mąstant: „Laimė ateis, kuomet tam ateis laikas. Pati tiesiog ims ir atplauks. Kaip sakoma: ateis laikas – bus ir vaikas…“. Tačiau tokie „nuodėmingieji“ pamiršta, kad savaime atplaukia tik visiems gerai žinomas ir dvokiantis bei neskęstanti dalykas.

Jeigu manote, kad viskas, kas yra nuostabu – tai praktiškai nepasiekiama, nieko ir nepešite. Vyras turi savirealizuotis pasaulyje tiesiog čia ir dabar. Jis jau dabar nusistato savo realybę, užkariauja ir erdvę, ir materiją ir dvasinius pasaulius. Septintoji nuodėmė – pasidavimas rutinai

REKLAMA

Na ir pabaigai dar viena baisi ir mirtina nuodėmė – tai nesugebėjimas visko mesti vardan „nesveikos“ idėjos.

Kalbu apie nesveiką ir beprotišką sukrėtimą, kurio kartais trūksta mūsų kūnui, mūsų psichikai, mūsų aplinkai. Žmonės pratę tai vadinti „O vat tiesiog, šiaip sau imt ir padaryt“, tačiau iš tiesų tame yra labai gili prasmė. Vat užsigeidėt Jūs į Amazoniją iškeliauti, pažiūrėti į beždžiones staugūnes, kurios rytais sukrečia džiungles savo neįtikėtinais riksmais. Atsisėdot, įlindot į internetą, perrausėt svetaines, pažiūrėjote, kur tinkamiausių bilietų galima rasti, išsirinkote maršrutą, praleidot savaitę mokydamiesi primityvių ispaniškų žodžių ir pirmyn – skrendam. Per tą laiką, kurį praleisite Amazonijoje tarp beždžionių, Jums įvyks neįtikėtina transformacija – Jūs ne tik pasikrausite visiškai neužmirštamų įspūdžių, tačiau leisite savo išmintingajam pasąmoniniam suprasti: o šeimininkas juk gali! Ir žmogus, kurio kūne gyvena tas pasąmoningasis – smagi asmenybė, su kuria reikia draugauti.

REKLAMA

Sociumui Jūs parodysite, kad Jūs – stiprus, aktyvus vyras, kad Jūs galite mesti viską vardan gražios svajonės ir jeigu Jums kyla kažkoks noras, Jūs tiesiog realizuojate jį. Tai gali būti bet kokia svajonė – kad ir Naujųjų sutikimas Antarktidoje, kad ir išvyka į užmiestyje esančią metalo apdirbimo įmonę, kad pažiūrėtumėt, kaip dirba meistrai, pasimokytumėt, o po to pats nukaltumėt sau peilį ar kokį suvenyrą.

Svajonės gali būti bet kokios. Žmogus, norintis įgyvendinti beprotišką idėją, meta viską („Noriu! Kada ten turiu laiko? Poryt… Viskas, poryt varau!“), ieško kelių bei įgyvendiną ją ir pats „pakyla savo akyse“. Jis įgyja tokį tikėjimą savo jėgomis, kad tampa pajėgus nuversti bet kokius kalnus, įvykdyti bet kokias užduotis. Ir tai yra visiškai ypatingas gyvenimo būdas. Tai tikrų nugalėtojų gyvenimo būdas, tai „aitrių pipirų“ gyvenimas, žmonių, galinčių kiekvieną dieną gyventi taip, tarsi ji būtų paskutinė. Būtent todėl jų gyvenimas yra, kaip keistai beskambėtų, racionalus, sodrus, pilnavertis.

REKLAMA
REKLAMA

Aš noriu, kad ir Jūs savo gyvenimą suvoktumėte kiek kitaip – sodriau ir pilnavertiškiau.

Paprastas pratimas:

Skirkite, prašau, keletą minučių svajonei, tačiau visiškai savęs neribokite. Pradėkite pasitikėti savimi vis labiau ir labiau, plėskite savo norų ribas. Aprašykite emocijas, kurias patyrėte, užsirašykite, kada Jūs suvokėte, kad svajonė gali būti tiesiog ohoho kokia ir tuo pačiu pasiekiama. Pradėkite įgyvendinti savo svajone nepaisydami nieko!

Vyrai, kelkit šiknas nuo sofų ir tapkite savo gyvenimo kalviais. Priešingu atveju moterys įkals jus į žemę!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų