Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Valstybės kontrolė nustatė, kad penktadalis ikiteisminius tyrimus atliekančių tyrėjų neturi teisinio išsilavinimo, todėl menkai išmanydami teisines žinias tyrėjai gali nepakankamai objektyviai, operatyviai ir kokybiškai ištirti bylą.
Valstybės kontrolės ataskaitoje, kurioje analizuojama, ar Lietuvoje sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio tyrimo procesą, teigiama, kad ikiteisminį tyrimą Lietuvoje organizuoja ir kūno kultūros išsilavinimą baigę asmenys.
„Tyrėjais dirba asmenys, turintys įvairų išsilavinimą: pedagoginį, filologinį, kūno kultūros ir kt.“, – rašoma valstybės auditorių atskaitoje.
Anot jos, tik mažiau nei pusėje ikiteisminio tyrimo įstaigų, tyrėjų pareigybių aprašymuose nustatytas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, todėl tyrėjų, neturinčių teisinio išsilavinimo, skaičius ateityje gali didėti.
Policijos departamentas žada griežtinti į darbą priimamų tyrėjų kvalifikacijos reikalavimus, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Kasmet pradedama apie 100 tūkstančių ikiteisminių tyrimų, per kuriuos įvertinama nusikalstama veika, žala asmenims ir visuomenei. Tik 70 proc. tokių tyrimų ištiriama einamaisiais metais. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad prokuratūroje ir policijoje nėra sudaromos pakankamos sąlygos veiksmingai atlikti ikiteisminius tyrimus.
„Įstatymai reikalauja , kad prokuratūros ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) tyrėjas turėtų universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą. Jei mes norime išnagrinėti bylą, pritaikyti tinkamą įstatymą, reikia baigti aukštuosius mokslus, o policijos įstaigose penktadalis neturi teisinio išsilavinimo“, – sako Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova.
Dar 2010 metais premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta darbo grupė analizavo ikiteisminio tyrimo tyrėjų kvalifikacijos klausimus. Darbo grupė pavestą darbą atliko, tačiau rekomendacijos taip ir liko stalčiuose. Prieš kelerius metus teisėjų taryba reiškė nuogąstavimus, kad menkos tyrėjų bendrosios baudžiamosios teisės ir baudžiamojo bei civilinio proceso teisės žinios turi neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo kokybei ir operatyvumui, todėl ne visada gebama tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nustatyti faktines aplinkybes.
Policija pripažįsta, kad daliai pareigūnų neturint teisinio išsilavinimo, gali nukentėti ikiteisminio tyrimo kokybė.
„Problema visoje rinkoje, nes kai kuriuose šiaurės Lietuvos ir Vakarų Lietuvos miestuose nėra universitetų, kurie rengtų teisininkus,, todėl sunku rasti pareigūną su teisiniu išsilavinimu. Todėl kartais reikia priimti ir tokį žmogų, kuris turi ne teisinį, o kitą išsilavinimą“, – situaciją aiškina Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Šiuo metu 72 proc. ikiteisminių tyrimų tyrėjų turi teisinį išsilavinimą, policija žada siekti kad iki 2016-ųjų tokį turėtų 80 proc. pareigūnų. Iki tol jiems organizuojami specialūs kursai, kvalifikacijos kėlimo seminarai.
„Lyginant su Vakarų Europos šalimis, mūsų pareigūnai yra labai išsilavinę, daugumoje vakarų šalių pareigūnams taikomi bendri reikalavimai. Jie baigia kolegijos lygio policijos akademiją, gauna aukštąjį išsilavinimą. Bet tai tikrai nėra teisinis išsilavinimas, todėl tą darbą dirba tyrėjai turintys aukštąjį išsilavinimą, ir nebūtinai teisinį“, – sako R. Matonis.
Pagal Prokuratūros įstatymą, asmuo, priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir išlaikyti pretendentų į prokurorus egzaminą. Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje tokius kriterijus žada nustatyti ir policija.
