Psichologai iš D. Britanijos Lankašyro centrinio universiteto (UCLan) nesutinka su tuo, kad nuobodulys darbe „išsausina“ smegenis ir apskritai yra veltui iššvaistytas laikas.
Mokslininkai paprašė grupės žmonių 15 minučių užsiimti nuobodžiu, monotonišku darbu – daryti telefonų knygoje esančių abonentų sąrašą. Vėliau tiek patys žmonės buvo paprašyti atlikti kūrybinę užduotį – sugalvoti, kaip galima būtų panaudoti du plastikinius puodelius. Pasirodo, kad bandomieji, kurie prieš antrąjį testą užsiėmė rutininiu darbu, pademonstruodavo daugiau kūrybiškumo, nei tie, kuriems iš karto buvo pasiūlyta kūrybinė užduotis.
Vėliau psichologai pasunkino eksperimentą: dabar eksperimente dalyvavo tie, kurie išrašinėjo iš telefonų knygos abonentų telefonų numerius, o taip pat tie, kurie skaitė tą sąrašą ir kartas nuo karto užsirašydavo jiems kažkokiu būdu patikusius abonentus. Geriausiai kūrybinio testo metu pasirodė tie, kurie mažiau užsiiminėjo rašomuoju darbu.
Mokslininkų teigimu, nuobodus darbas priverčia atitraukti savo dėmesį, pasvajoti, skraidyti debesyse ir tuo pačiu stimuliuoti mūsų kūrybinius sugebėjimus. Atitinkamai „pasyvus nuobodulys“, kai žmogui nereikia atlikti kokių nors veiksmų (nuobodus skaitymas be rašymo), leidžia geriau mobilizuoti kūrybinius sugebėjimus: smegenys neužsiima techniniu darbu, o visą dėmesį gali skirti sau, savo kūrybiškumui realizuoti.
Mokslininkai ne pirmą kartą kalba apie „skraidžiojimą debesyse“: vienų tyrimų duomenimis, svajojantiems žmonėms tai palaiko nervinės sistemos sveikatą, kiti tyrimai parodė, kad tai padeda mokymosi procese. Tačiau kaip smarkiai padidėja kūrybiškumas ir ar apskritai galima, pavyzdžiui, iš nuobodulio tapti didžiu rašytoju, psichologai šiuo metu negali atsakyti.
