REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors vagysčių skaičius Lietuvoje ir mažėja, ilgapirščiai vidutiniškai pasisavina penktadaliu didesnės vertės turto – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika. Žalas administruojančių ekspertų vertinimu, dėl nepakankamų turto apsaugos priemonių įvyksta iki 90 proc. vagysčių.

Nors vagysčių skaičius Lietuvoje ir mažėja, ilgapirščiai vidutiniškai pasisavina penktadaliu didesnės vertės turto – tokius faktus atskleidė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika. Žalas administruojančių ekspertų vertinimu, dėl nepakankamų turto apsaugos priemonių įvyksta iki 90 proc. vagysčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, pernai per pirmus vienuolika mėnesių vidutinė vagystės metu patiriama žala turto draudime sudarė apie 4,6 tūkst. litų – penktadaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2011 m.

REKLAMA

T. Nenartavičius pasakoja, jog iš gyventojų dažniausiai vagiamos piniginės lėšos, juvelyriniai dirbiniai bei kitos vertybės, buitinė technika, elektronika, drabužiai, laikrodžiai ir t. t., tuo tarpu iš įmonių – piniginės lėšos, kompiuteriai, prekės, įvairios paskirties atsargos, juvelyriniai dirbiniai. „Dėl kilusios aukso kainos pernai dažniau buvo vagiami juvelyriniai dirbiniai. Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ registravo kelias vagystės žalas, kurias patyrė juvelyrinių dirbtinių parduotuvės, vienoje jų įvyko ginkluotas apiplėšimas. Vis dažniau pasitaiko automobilių dalių bei aksesuarų vagysčių, sodo technikos bei įrankių vagysčių. Vis dar paklausus metalas – geležinkelio bėgiai, kranai, elektros spintos, kabeliai ir kt., tačiau sumažėjo fotografavimui skirtų prekių vagysčių“, – pasakoja draudimo ekspertas.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo I-osios valdybos vyriausiasis tyrėjas Artūras Burkauskas pasakoja, jog per pirmus vienuolika praėjusių metų mėnesių buvo registruotos 26,9 tūkst. vagystės – 12,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia vagysčių registruojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Vilniaus ir Kauno miestuose registruota 40 procentų visoje šalyje padarytų vagysčių. Jis pastebi, jog mažame miestelyje vogti daug sudėtingiau, nes visi vieni kitus pažįsta, tad vagystės lengviau išaiškinamos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Policijos atstovas pasakoja, jog iš gyventojų namų ilgapirščiai dažniausiai vagia darbo metu. „Pikas tęsiasi nuo 9 iki 11 val. Vėliau vagys baiminasi pietauti iš darbo ar iš mokyklų grįžtančių gyventojų, todėl retai kada rizikuoja“, – teigia A. Burkauskas. Jis atkreipia dėmesį, jog gyventojai dėl įvykdytos vagystės patiria ženkliai didesnius nuostolius, o vagys vagystes įvykdo greičiau dėl to, jog vertingas turtas slepiamas standartinėse vietose. Ilgapirščiai tik įžengę pro duris jau žino, kuriose spintelėse ar užkampiuose jam reikia ieškoti pinigų ir juvelyrinių dirbinių. Pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet brangūs daiktai laikomi seife, tačiau dėl išsiblaškymo seifo spynoje ar šalia jo paliekamas raktas.

REKLAMA

A. Burkauskas pastebi, jog priešingai nei iš gyventojų, įmonių turtas vagiamas nakties metu – nuo 1 iki 5 val. „Iš įmonių dažniausiai vagiama žaibiškai. Jeigu gyventojų namuose vagys sau leidžia slampinėti ir pusvalandį, įmonėse ilgapirščiai dažniausiai užtrunka vos 1-2 minutes. Vagystės dažniausiai planuojamos, vagys iš anksto susirenka informaciją apie patalpų išdėstymą, jose esantį turtą, apsaugos sistemą, paruošia atsitraukimo kelius ir pan.“, – teigia A. Burkauskas.

Draudimo ekspertas T. Nenartavičius atkreipia dėmesį, jog nors situacija gerėja, turto apsaugos lygis Lietuvoje vis dar nepakankamas. Siekiant apsisaugoti nuo vagysčių pirmiausia reikėtų įvertinti, ar durų ir langų užraktai nėra pernelyg lengvai įveikiami. Plastikinius langus ilgapirščiai lengvai atidaro, tuo tarpu yra priemonių, kurios apsaugo langą nuo išlaužimo iš lauko pusės. Taip pat rekomenduojama puoselėti „saugios kaimynystės“ idėją, išvykstant ilgesniam laikui, informuoti kaimynus, paprašyti, kad kas iš giminaičių kartas nuo karto užsuktų pažiūrėti, ar viskas gerai. Daugiabučių gyventojų turėtų domėtis, kokiu reikalu nepažįstami žmonės vaikšto laiptinėje.

Vagis atbaido saugos kameros, signalizacija, saugos tarnybos apsauga, sarginiai šunys. Tiesa, reikėtų kartas nuo karto patikrinti, ar signalizacijos baterija nėra išsikrovusi. Draudimo ekspertas ragina nepamiršti ir tokių paprastų apsaugos priemonių, kaip durų ar lango užrakinimo net ir tuomet, kai iš namų išeinama labai trumpam. Derėtų įspėti vaikus, kad neatskleistų įėjimo į laiptines, signalizacijos kodų, nesuteiktų jokios naudingos informacijos nepažįstamiems žmonėms. Taip pat reikėtų įvertinti, ar vertingų daiktų slėptuvės nėra lengvai nuspėjamos, išvykus vertingesnius daiktus rekomenduojama laikyti seife.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų