„J. Jurašas niekada nesikreipė į mane dėl savo ketinimų ar prašydamas leidimo panaudoti kūrinį kaip pagrindą naujam darbui - tokio leidimo aš niekada nebūčiau davusi“, - tvirtina A.Škėmos duktė, kuri yra paveldėjusi rašytojo kūrinių autoriaus teises.
Moters teigimu, J. Jurašas jai tik yra pranešęs, kad teatras, kur rodomas spektaklis „Balta drobulė“, jį patikino, jog autoriaus teisės negalioja, nes A. Škėma mirė daugiau kaip prieš 50 metų (rašytojas žuvo per autokatastrofą 1961 metais Pensilvanijoje).
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) Dramos ir audiovizualinių kūrinių skyriaus vedėja Irena Konopackienė paaiškino, kad Kauno nacionalinis dramos teatras, kaip A. Škėmos kūrinio vartotojas, privalėjo kreiptis į jo dukterį ir gauti leidimą.
JAV gyvenęs rašytojas Lietuvoje yra laikomas užsienio autoriumi ir autoriaus teisės galioja 70 metų po jo mirties.
Dėl šio nesusipratimo Kauno nacionalinis dramos teatras gruodžio pradžioje yra išsiuntęs laišką K. Snyder su atsiprašymu ir siūlymu atsiųsti teisininkų parengtą sutartį, kurią galėtų pasirašyti, bet negavo jokio atsakymo.
Teatro atstovės Lauros Udrienės žiniomis, statydami spektaklį „Balta drobulė“ režisierius J.Jurašas ir romano inscenizacijos autorė jo žmona Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė bandė susisiekti su A. Škėmos dukterimi, tačiau negavo jokio atsakymo.
Tuomet LATGA-A esą pranešė, kad jei autorius miręs iki 1968 metų, teatras su jo kūriniais gali elgtis laisvai.
Anot teatro atstovės, J.Jurašas šioje istorijoje niekuo dėtas, nes „domėtis autoriaus teisėmis - ne režisierių darbas“.
Pernai rudenį A. Škėmos „Balta drobule“ po rekonstrukcijos buvo atidaryta Kauno dramos teatro didžioji scena. Spektaklis yra itin populiarus.
Režisierius Jonas Jurašas teigia, kad įvyko nesusipratimas.
„Manau, įvyko nesusipratimas. Aš esu tik teatro pakviestas spektaklio režisierius. Drauge su bendrakūrėjais bandžiau kuo ištikimiau išlaikyti „Baltos drobulės“ veikalo mintis, dvasią ir autentiškumą“, - teigia režisierius.
„Kartu su inscenizacijos autore A. M. Sluckaite ieškojome kontaktų su p. K. Snyder, norėdami ją pakviesti bendradarbiauti ir papildyti mūsų surinktą medžiagą apie romano autorių, jo gyvenimo ir kūrybos tikrovę. Tačiau kontaktų nepavyko užmegzti“, - priduria jis.
„Spektaklio plakate ir visose informacijos priemonėse akcentuojama autoriaus pirmenybė. Todėl p. K. Snyder priekaištai, esą pasisavinau jos tėvo romaną savireklamai, nepagrįsti.
Po premjeros siunčiau jai kai kuriuos spaudos atsiliepimus apie spektaklį, kvietimą atvykti pažiūrėti ir įsitikinti, su kokia pagarba ir meile spektaklis pateikiamas žiūrovui. Savo susirašinėjimo su p. K. Snyder medžiagą perdaviau Kauno teatro vadovybei, kuri aiškinasi šio nesusipratimo aplinkybes ir priežastis“, - „Lietuvos rytui“ sakė J. Jurašas.
Kauno nacionalinio dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas teigia, kad keliamas nereikalingas skandalas.
„Į teatro kvietimą sudaryti su teisininkais sutartį ir ją atsiųsti mums pasirašyti nieko neatsakoma. Juk niekas neneigia A. Škėmos autorystės! Inscenizacija buvo itin skrupulinga. Kodėl nebuvo konflikto, kai mėgėjų trupė statė „Baltą drobulę“ Los Andžele? Ar yra nepasitikėjimas, kad mėgėjai padarys gerai, o Lietuvos nacionalinis dramos teatras - ne?“, - klausia E. Stancikas.
