Sunku įvertinti 2012 metus – jie pradžiugino Lietuvos sportininkų rezultatais. Londono olimpinių žaidynių metu pelnyti penki medaliai, net 17 mūsų sportininkų ir vyrų krepšinio rinktinė užėmė 1–8 vietas.
Tai pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės per visą nepriklausomos Lietuvos sporto istoriją.
Neoficialioje komandų rikiuotėje taip pat užimta labai aukšta 34-a vieta tarp 205 nacionalinių olimpinių komitetų. Olimpinės žaidynės parodė, kad mes einame teisingu keliu. Atsigavo Lietuvos boksas, plaukimas, gražias tradicijas tęsia imtynininkai. Turime daug potencialių jaunų sportininkų, besirengiančių Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.
Jei finansavimas nebus sumažintas, per XXXI olimpines žaidynes Rio de Žaneire taip pat galima tikėtis svarių rezultatų. Po Londono žaidynių iš aktyvaus sporto pasitraukė kai kurie vyresni atletai, tačiau tai nėra tragedija – turime gerą pamainą, daug jaunų sportininkų. Šauniai mūsų atletai kovojo ir per pasaulio bei Europos čempionatus.
Spalio 12-ą baigėsi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) ketverių metų kadencija, buvo išrinkta nauja vadovybė. Gerus darbus tęsime, tačiau bus ir naujovių. Jau aktyviau dirbame viešindami LTOK veiklą, vykdome žygius, idant nemažėtų sporto finansavimas, rengiame kitų metų ir olimpinio ciklo veiklos planus. Matome, kad mūsų turimas modelis, kai sportininkai kooperuotomis lėšomis rengiami Lietuvos olimpiniame sporto centre, veikia. Tad revoliucijų kelti tikrai nereikia! Užtektų, kad būtų ištesėti po Londono olimpinių žaidynių nuskambėję pažadai pastatyti daugiau sporto bazių ir padidinti sporto finansavimą.
Dažnai politikų kalbos, kad sportininkai yra geriausi šalies ambasadoriai, labai greitai nutyla, kai tik prisimenami konkretūs finansiniai klausimai. Tačiau viliuosi, kad naujoji valdžia susižavėjimą šalies sportu pagrįs konkrečiais finansiniais įsipareigojimais. Tikiuosi, kad bus rasta galimybių ne mažinti, o galbūt padidinti Kūno kultūros ir sporto departamento finansavimą.
Sveikatingumo metų išvakarėse itin ciniškai skamba kartais pasigirstančios mintys, kad kuo mažesnis finansavimas, tuo Lietuvos sportininkai pelno daugiau medalių. Taip nederėtų kalbėti, nes sportas – tai ne tik olimpinės žaidynės. Jos tėra profesionalų sporto viršūnė, savotiškas jo apvainikavimas. Tačiau sportas yra kur kas daugiau. Medikų pabrėžiama problema, kad mažėja sveikų vaikų, nėra spręstina vaistais. Tai – visų pirma prevencijos problema. Vienas pagrindinių sveikatos stiprinimo būdų yra sportas. Vaikai turi sportuoti, grūdintis, stiprinti savo organizmą. Tikiuosi, kad vis daugiau valdžios žmonių tai supras.
Baigėsi vienos olimpinės žaidynės, o jau artėja kitos – Sočio olimpinės žiemos žaidynės. Mūsų sportininkai jau pradeda rinkti įskaitinius taškus. Labai norėtųsi, kad Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvautų ir mūsų ledo šokėjų pora – Pilietybės komisija gruodžio 20 d. svarstys Isabellos Tobias klausimą.
Baigiasi 2012-ieji. Naujaisiais, 2013-aisiais, Lietuvos sportininkams linkiu didelio optimizmo, sveikatos. Ateinantys metai taip pat bus svarbūs. Vyks pasaulio ir Europos čempionatai, keli čempionatai bus surengti ir Lietuvoje. Metai, manau, bus ramesni, nes po olimpinių žaidynių paprastai daug kas gydosi traumas, ilsisi, sportininkės galvoja apie šeimos pagausėjimą.
Tačiau tai nereiškia, kad nedirbsime. Pasibaigė vienas etapas, prasidėjo kitas. Lietuvos žiemos sporto šakų atstovams linkiu iškovoti kuo daugiau kelialapių į Sočio olimpines žiemos žaidynes. Baigiasi 2012-ieji. Naujaisiais, 2013-aisiais, Lietuvos sportininkams linkiu didelio optimizmo, sveikatos. Ateinantys metai taip pat bus svarbūs. Vyks pasaulio ir Europos čempionatai, keli čempionatai bus surengti ir Lietuvoje. Metai, manau, bus ramesni, nes po olimpinių žaidynių paprastai daug kas gydosi traumas, ilsisi, sportininkės galvoja apie šeimos pagausėjimą. Tačiau tai nereiškia, kad nedirbsime. Pasibaigė vienas etapas, prasidėjo kitas. Lietuvos žiemos sporto šakų atstovams linkiu iškovoti kuo daugiau kelialapių į Sočio olimpines žiemos žaidynes.
