REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žmogaus smegenys – nepakartojamas mechanizmas, tačiau gali būti, kad jos jau yra pasiekusios savo galimybių ribas. Evoliucija gali lemti smegenų tūrio didėjimą, tačiau didesnės – nereiškia geresnės.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonija pasižymi prasta rega, neypatinga klausa ir uosle. Nesame nei ypač stiprūs. Tai kaipgi tapome dominuojančia planetos gyvūnų rūšimi? „Tik dėl savo smegenų, – aiškina Bazelio universiteto biocentro atstovas Heinrichas Reichertas. – Juk mes, be viso šito, dar esame ir labai prastai apginkluoti.“

REKLAMA

Neurologai nesikuklina: jie tiki, kad mūsų smegenys yra tobuliausios Žemėje. Ne, jos nėra kažkuo itin išsiskiriančios – tiesiog kiek geresnės. „Jos tokios pat, kaip kitų gyvūnų, tik gerokai galingesnės. Tarsi lygintumėte asmeninį kompiuterį su superkompiuteriu“, – aiškina Reichertas.

Palyginti su kūno dydžiu, mūsų smegenys yra didelės. Tačiau pati savaime ši aplinkybė nėra privalumas. Juk drambliai irgi turi dideles smegenis. Palyginti su žmonėmis, jų neuronai irgi yra didžiuliai. Tačiau lygiai tokie pat dideli yra ir atstumai tarp tų neuronų, vadinasi, signalams tenka nukeliauti ilgesnį kelią tarp jų.

REKLAMA
REKLAMA

„Labiausiai pribloškia žmogaus smegenyse tankis. Pavyzdžiui, primatų neuronai yra gerokai kompaktiškesni nei graužikų. Jeigu pastarieji turėtų tiek pat nervinių ląstelių kiek mes, tai graužikų smegenys svertų apie 45 kilogramus. O jei palygintumėte mūsų smegenis su šimpanzių, tai mūsiškės turi daugiau vagų. Tai reiškia didesnį pilkosios masės paviršių ir daugiau jungčių tarp neuronų“, – sako Micah Murray iš Lausanės universitetinių klinikų.

M. Murray tiki, kad mūsų nepralenkiamas sugebėjimas abstrahuoti, mąstymo sudėtingumas, kalba, mokymosi gebėjimai ir sugebėjimas planuoti ateitį ar net fantazuoti yra tai, kas leidžia mūsų smegenis vadinti išskirtinėmis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Socialiniai padarai

Tai kas gi lėmė tokią nuostabią smegenų evoliuciją? Ieškodami atsakymo į šį klausimą neurologai pirmiausia atkreipia dėmesį į kaktinę smegenų skiltį, ypatingų mąstymo funkcijų centrą, kurį turi visi primatai ir, žinoma, žmogus. Kelios atliktos studijos aiškina, kad šiam centrui susiformuoti padėjo gyvenimas grupėmis – pradedant nuo urvų ir baigiant masinėmis visuomeninėmis šventėmis: subtilus manevravimas socialiniame gyvenime, suvokimas, su kuo reikia bendradarbiauti, o nuo ko sprukti, buvo be galo sudėtingas įgūdis, nuo kurio neretai priklausydavo išlikimas arba žūtis. Oksfordo mokslininkai įrodė, kad esama stipraus ryšio tarp primatų grupės dydžio, jų tarpusavio santykių intensyvumo ir jų kaktinės smegenų skilties dydžio. „Ši sąsaja dar akivaizdesnė pažvelgus į monogamiškas rūšis. Galbūt taip yra todėl, kad monogamija tarpusavio bendravimą padaro dar sudėtingesnį“, – mano Pascalis Vrticka iš Ženevos universiteto.

REKLAMA

Ateities perspektyvos

Ar gali žmonių smegenys tapti dar geresnės? Pasak Reicherto, neaišku: „Jų dydį riboja moters mažasis dubuo – nebent smegenys pradėtų sparčiai augti jau po gimimo. Teoriškai tai įmanoma. Tačiau išlieka klausimas, ar didesnės smegenys tikrai būtų efektyvesnės.“

Be to, jų augimas po gimimo sukeltų energijos problemų – juk smegenys jau dabar yra energetiškai „alkaniausias“ kūno organas. Kai kurie ekspertai tiki, kad jei smegenys dar padidėtų, jų energijos sąnaudos stipriai šoktelėtų – tarsi sportinio automobilio, kuris sudegina tuo daugiau degalų, kuo didesniu greičiu važiuoja.

REKLAMA

Kita galimybė – kad dėl didesnių smegenų mąstymas kaip tik sulėtėtų – kaip dramblių atveju. Neuronai turėtų sumažėti, kad smegenys dar sutankėtų – bet ir čia yra ribos. Kembridžo universiteto mokslininkų studijos rodo, kad pasiekus tam tikrą mažumo ribą informacijos perdavimas tampa nebepatikimas – atsiranda per daug „triukšmo“.

Kaip sako Reichertas, „Biologija yra tarsi „pasidaryk pats“ projektas. Žmonių atveju jis puikiai pavyko“. Evoliucijos metu žmogaus smegenys įveikė iškilusias kliūtis, pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis ir prisitaikė prie tam tikrų elementų, kad galėtų išspausti maksimalų efektyvumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų