Vytautas Markevičius, LRT radijas
Įsėdusi į Europos traukinį, Lietuva juda į priekį, sėkmingai įveikdama visus sunkumus. Taip teigia Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Anot jo, blogiausia – jau praeity, reikia mažiau aimanuoti ir optimistiškai žvelgti į ateitį. Šv. Kalėdų proga jo Eminencija linki daugiau tikėjimo ir ragina atsigręžti į socialiai pažeidžiamus bei silpnesnius, ypač vaikus.
Kaip vertinate besibaigiančius metus? Kuo jie buvo ypatingi Bažnyčios ir visų mūsų gyvenime?
Sunku laiko mastu vertinti metus. Man Kristaus gimimo šventė yra dalykas, kuris eina metai iš metų per amžius, tai – ne vienų metų reikalas.
Žiūrint Europos mastu, tai Lietuvėlė, įsėdusi į Europos traukinį, važiuoja pirmyn, su visais sunkumais – ir finansiniais, ir ekonominiais, ir darbo srityje. Kartais mes labai pesimistiškai reaguojame, bet tai nėra vien mūsų reikalas, tai, sakyčiau, – visos Europos reikalas. Manau, kad visas kraštas eina pirmyn ir yra matyti daug gražių dalykų. Praėjo krizė, praėjo rinkimai, dabar žiūrėkime į ateitį, kad būtų kuo geriausia gyventi.
Bažnyčia gali tik džiaugtis, ji po mažu atjaunėja. Tai matyti net vyskupų luome. Du nauji vyskupai – Linas Telšiuose ir vyskupas Kaune, kuris yra gerai žinomas, nes buvo „Marijos radijo“ direktorius. Ir apskritai, yra daug gražių jaunimo judėjimų. Jau prasidėjo pasiruošimas kitų metų jaunimo dienoms. Vienu žodžiu, bažnyčia yra gyva, gyvastinga, nesnaudžia.
Daug kas ją puola, kaltina... Bet aš sakau, kad reikia tik daugiau užsidegimo, daugiau idėjų, daugiau pasitikėjimo savimi. Tam ir yra Tikėjimo metai, kuriuos pradėjome. Tikėjimo metai yra tam, kad mes giliau pažintume savo tikėjimą, giliau jį išgyventume. O kas yra šalia tikėjimo? Jėzus išpažįsta, kad eitume atvira širdimi pirmyn, žinodamas, jog tikėjimo vartai yra visuomet atdari kiekvienam žmogui.
Norėčiau baigti tokia optimistiška nata. Per daug mes aimanuojam ir nemokame džiaugtis tuo, ką turime šiandien. O kur yra kenčiančių, silpnų žmonių, kur yra bedarbių – reikia visiems turėti gerumo, padėti, solidarumą, žmogiškumą parodyti. Tai ta kryptimi visi turime keliauti kartu, o ne siekti tik savo, savo šeimos, savo aplinkos interesų. Kad visas kraštas galėtų būti mielesnis – visus priglaustų, visus globotų, kad visi atrastų daugiau šilumos, meilės.
Jūsų Eminencija, ko palinkėtumėte mums visiems Šv. Kalėdų proga?
Į Jus kreipiuosi su džiugia Kalėdų žinia. „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. Taip norėčiau, kad ši – geroji žinia pasiektų Jūsų namus ir Jūsų širdis. Kad ji sklaidytų slegiančius rūpesčius bei vargus ir sužibėtų vilties žvaigžde – ji rodo į tikrąją laimę, kurią mums dovanoja gimęs Išganytojas. Šią dovaną galima priimti tikėjimu.
Todėl mano šventinis linkėjimas: tegu bus daugiau tikėjimo mūsų tarpe, kuris sustiprins šeimas, padės pasitikti Dievo dovanojamus vaikelius ir juos mylėti bei ugdyti. Tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo apvaizda padės Jums apsispręsti nepalikti vaikų vienų dėl geresnio kąsnio, bet skirti jiems daugiau laiko. Vaikams reikia Jūsų artumo, gerumo, pataisymo, padrąsinimo. Tikėjimas sustiprins Jūsų jėgas, kai reikės slaugyti pasenusius ir nusilpusius šeimos narius, nepasmerkt jų vienatvei ir bejėgiškumui. Gyvenimo sunkumų palaužtiems žmonėms, iširusioms šeimoms, nepriteklio, nedarnos slegamiems tikėjimas suteiks jėgų kabintis už gyvenimo, neprarasti vilties, dirbti ir tikėti, kad visa išeina į gera mylintiems Dievą. Ypač noriu pasveikinti ir paraginti priimti tikėjimo dovaną ligonius bei visus, kurie prislėgti negalios kryžiumi. Mūsų Išganytojas gerai pažįsta kančią ir ateina pas mus, kad sustiprintų, padrąsintų, paguostų, suteiktų vilties. Jis yra ypač arti jūsų, kuria su jumis viltingą ateitį.
Sveikindamas Jus visus su Kristaus gimimo švente taip trokštu, kad jūsų tikėjimas būtų pajėgus susitikti su gyvuoju Dievu, kuriame išsipildo visi mūsų troškimai, viltys. „Atėjo metas, Dievo karalystė čia pat“, – sako Kristus Evangelijoje. Drąsiai ženkime į Kristaus dovanojamą meilės karalystę ir priimkime jo gerumo, gailestingumo, džiaugsmo dovanas, kuriomis pasidalinsime su savo artimaisiais. Tokiu būdu Dievo karalystės ribos prasiplės, bus daugiau šviesos ir gerumo aplinkui.
O savo tikėjimą noriu sustiprinti Popiežiaus Benedikto XVI žodžiais: Jėzuje iš Nezareto Dievas apreiškė savo veidą ir kviečia žmogų jį atpažinti ir sekti – Dievo, norinčio užmegzti su žmogumi ryšius ir meilės dialogą. Apsireiškimas istorijoje sutiekia prasmę visai žmonijos kelionei. Istorija – tai ne tik paprasta šimtmečių, metų ir dienų kaita, bet Dievo buvimas mumyse. Dievo buvimas, kuris viską padaro mumyse prasminga ir pripildo vilties.
Pasitikime pas mus ateinantį Kristų ir priimkime jį į savo namus, į savo šeimas, įsileiskime į savo darbus ir veiklas. Jis visur įneš savo dieviškos šviesos spindėjimo, kuris mums suteiks laimės ir džiaugsmo. Tešviečia Dievo atnešta šviesa nakties tamsoje ir teragina neužgesinti jos, bet kurstyti ir saugoti per visus ateinančius Viešpaties metus.
