Kai kurie įvykiai šiais metais turėjo daugiau įtakos nei kiti. „Quartz“ sudarė sąrašą pačių svarbiausių geopolitinių įvykių ir tendencijų, kurių pasekmės bus jaučiamos daugybę metų.
Maža naftos pasiūla: pabaigos pradžia
Saudo Arabijai 2012 m. buvo gąsdinantys. Paaiškėjo, kad iki dešimtmečio pabaigos du nauji galingi naftos gamintojai – JAV ir Irakas – išgaus 58 proc. daugiau naftos nei dabar. O kur dar Iranas, kuris vėl turėtų pratęsti savo gamybą pilnu pajėgumu ir padidinti gamybos mastą trigubai. OPEC šalys turės vis mažiau įtakos naftos rinkai.
Štai pinigų statistika: 9 mln. barelių per dieną. Tokie 2020 m. bus pertekliniai naftos industrijos pajėgumai. Tai keturis kartus daugiau nei šiandien. Šis rodiklis lemia ir naftos kainas. 2020 m. turėsime didžiausią pasiūlos „pagalvę“ nuo 1980-ųjų.
Tam, kad atsirastų vietos JAV, Irako bei Irano naftai, Saudo Arabija turės savo gamybą iki 2020 m. sumažinti 30 procentų. Specialistai teigia, kad šalims teks pasiekti sutarimą dėl gamybos apimčių apribojimu, nes kitaip gali kilti kainų karas, kuris praeito amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje nusmukdė naftos kainą iki 8 JAV dolerių už barelį.
Blogos žinios Saudo Arabijai yra geros žinios mums – vartotojams. Dideli pertekliniai naftos pajėgumai reiškia, kad naftos kainos nustos taip staigiai kilusios kaip praėjusį dešimtmetį.
Uraganas Sandy
Nuo 1851 m. Atlanto vandenyne nebuo tiek audrų kaip šiemet. Tačiau ne jų kiekis išskiria 2012-uosius metus. Svarbiausia yra viena audra – uraganas Sandy, kuris apsiautė pasaulio finansų centrą, nusinešė 253 žmonių gyvybes bei sukėlė 65 mlrd. JAV dolerių žalos.
Sandy palikimas nėra tik tragedija. Jis taip pat parodo augantį orų ekstremalumą, didžiąją dalimi kylantį dėl klimato kaitos, kuri sukelia audras, galinčias sužlugdyti tiek išsivysčiusį, tiek besivystantį pasaulį su vienodu žiaurumu.
Kurdų autonomija ir nafta
2012 m. Irako kurdai žengė svarbų žingsni politinės ir ekonominės autonomijos link. Jie sudarė gudrius sandorius su didžiausiomis pasaulio naftos įmonėmis ir gavo palaikymą iš Turkijos. Ši nafta paremta nepriklausomybė neturi precedento. Nors naftos įmonės yra pagarsėjusios tuo, kad kurdavo karinius perversmus ir remdavo nedorus diktatorius, jos niekad nepadėjo susikurti de facto autonomiškai save valdančiai valstybei.
Žinoma, Bagdadas reiškia savo pasipiktinimą Ankaroje. Vašingtonui irgi nepatinka Turkijos politika kurdų atžvilgiu, nes Baracko Obamos administracija jaudinasi dėl Irako skilimo bei vietinio smurto proveržio. Tačiau kurdų slapto veikimo bei apsukrumo dėka, šie protestai gali būti pavėluoti. Gali būti, kad kiti autonomijos siekiantys regionai išmoks kurdų pamoką ir pasinaudos savo turimais ištekliais.
JAV prezidento rinkiminiai raginimai pasauliniam skalūnų milžinui
Energetikos industrija įmetė save į 2012 m. JAV prezidento rinkimų sūkurį, siekdama pašalinti Baracką Obamą iš šio posto. Prezidentas, žinomas, kaip vienas didžiausių aplinkosaugininkų JAV vadovų tarpe, kovodamas su šia priešprieša pasirinko naują vaidmenį – skalūnų dujų prezidento.
B. Obama pradėjo metus nustebinusia kalba, kuri gyrė skalūnų dujų darbovietų kūrimo potencialą, o vasarą supaprastino hidraulinio skaldymo apribojimus. Prezidentų kaita rodo, kad ne taip kaip Prancūzija ir Bulgarija, JAV neuždusins skalūnų skaldymo. Tad skalūnų dujos turėtų tęsti savo žygį į pasaulinę ekonomiką.
Rytų Afrikos aušra
Iš penkių didžiausių 2012 m. atrastų angliavandenilių išteklių, keturi glūdi Mozambike. Juose slypi dujų kiekis, tolygus 15 mlrd. barelių naftos. Tai dar ne viskas. Tanzanijoje atrastuose šaltiniuose yra dujų, kurių kiekis lygus 6 mlrd. barelių naftos. Panašu, kad visame regione kyla išteklių ieškojimo karštinė. Kitais metais bus pradedami gręžiniai Etiopijoje ir Somalyje.
Tačiau tai tik pradžia. Svarbiausia bus teisingai išvystyti šiuos gręžinius. Pavyzdžiui, Ugandoje jau klesti korupcija ir biurokratija, nors dar nebuvo išgautas nė vienas barelis naftos.
Kinijos teritorinės ambicijos kelia bangas
Geopolitnė kova Pietų ir Rytų Kinijos jūrose nėra nauja. Tačiau net šiais Kinijai ekonomiškai neramiais metais teritoriniai ginčai dažna užgoždavo kitus Kinijos įvykius. Rugsėjį Kinija susirėmė su Japonija dėl Senkaku salų. O gruodžio mėnesį Kinijos žvejų laivas nukirto seisminius kabelius, kurias naudoja naftos paieškos laivas Tonkino įlankoje. Tai užrūstino Vietnamą bei Indiją.
Kai kurie dėl Kinijos teritorinio aktyvumo kaltina įtampa, kuri supa šalies vieną kartą per dešimt besikeičiančią sargybą, teigdami, kad įtampa per ateinančius metus nurims. Tačiau pažiūrėjus į regioninį kontekstą bei JAV „poslinkį“ į Aziją, Kinijos karinio laivyno didesnė būtis gali tapti nauja norma.
Sirija kelia geopolitinę riziką
Šiais metais mirčių skaičius Sirijos pilietiniame kare smarkiai iškilo. Pernai žuvo apie 5 tūkst. žmonių, o šiemet karas pareikalavo apie 40 tūkst. aukų. Gruodį daugiau nei 100 šalių pripažino Sirijos opozicijos koaliciją ir sumažino prezidento Bašaro al-Asado manevrų erdvę. Prezidentas dėl išorinės paramos dabar beveik visiškai pasikliauja tik dviejomis šalimis: Iranu ir Rusija.
Arabų pavasario tendencija – vienas po kito krentantys valstybės vadovai – turėtų plisti toliau. Tačiau net jei B. al Asadas rytoj paliktų šalį, Sirijoje aukų skaičius nemažėtų ir gal net padidėtų. Dėl Sirijos valdžios į kovą stotų sunitai, alavitai, krikščionys bei kurdai, o tai į kovą galėtų įtraukti ir kaimynines valstybes. Chaosas Sirijoje sukrėtė naftos kainas ir sukėlė kaimynų, kaip Saudo Arabija, nerimą dėl nestabilumo plitimo.
Šiaurės Korėjos raketa
Pirmą kartą Š. Korėja sėkmingai paleido į kosmosą ilgo nuotolio raketą, kuri pajėgi pasiekti JAV vakarinį krantą, į kosmosą su palydovu. Nors Kim Jung-unas teigia, kad ji nėra skirta pagrasinti JAV ar kitai valstybei. Sėkmingas Š. Korėjos bandymas rodo, kad ji GALI tai padaryti.
Nepaisant Kim Jung-uno intencijų, raketos paleidimas neliko nepastebėtas P. Korėjoje, kuri neseniai išrinko naują prezidentę. Park Geun-hye yra buvusio P. Korėjos diktatoriaus dukra. Ji teigia, kad derėsis ir siūlys pagalbą Kim Jung-unui, tačiau tik tada, kai jis atsisakys branduolinio ginklo.
