Internetiniuose tinklalapiuose esančiuose darbuotojų paieškos skelbimuose neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomi kiek aukštesni ir neadekvatūs tam tikrai pozicijai reikalavimai. Pavyzdžiui, kosmetikos ir parfumerijos tinklas „Douglas LT“ ieško dovanų pakuotojų ir skelbime minimuose reikalavimuose nurodo, kad darbuotojai privalo turėti aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą.
„Douglas LT“ personalo atrankos vadovė Živilė Švežauskienė, paklausta, kodėl dovanų pakuotojams reikalingas aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas, sakė, kad aukštesni nei įprasta tokiai pozicijai išsilavinimo reikalavimai keliami siekiant kokybiškesnio aptarnavimo ir norint atrinkti tobulėti norinčius darbuotojus. „Dovanų pakuotojos tik laikinai dirba prekybos salėje ir bendrauja su mūsų klientais, o klientai mano, kad jos pas mus dirba nuolat. „Douglas LT“ didžiausias dėmesys skiriamas klientų aptarnavimui, todėl norime, kad ir laikinai dirbantys žmonės mokėtų kokybiškai aptarnauti klientus, – pasakojo Ž. Švežauskienė. – Be to, gerai dirbantiems suteikiame galimybę vėliau tapti nuolatiniais darbuotojais.“ Pasak pašnekovės, reikalavimuose nurodomos sąlygos anaiptol nėra pagrindinis paieškos kriterijus, o ir siunčiantieji gyvenimo aprašymus reikalavimų dažnai nepaiso – esą paisančių nurodytus reikalavimus tėra vos 30–40 procentų.
Įmonėms trūksta patirties
Bendrovės „Diginet LT“, valdančios vieną didžiausių skelbimų tinklalapių Lietuvoje „CVBankas“, direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė pasakojo, kad skelbimuose nurodomi didesni nei įprasta tam tikrai pozicijai reikalavimai gali būti ženklas, jog įmonė gauna labai daug darbo pasiūlymų. „Vienas tokios tendencijos paaiškinimas – darbo rinkoje daug žmonių ieško panašaus darbo ir kai kurie darbdaviai nori, kad darbuotojas būtų geresnis, ir kelia aukštesnius reikalavimus, – pasakojo pašnekovė. – Taip pat gali būti norima turėti tam tikros kvalifikacijos išsilavinimo darbuotojų grupę, pavyzdžiui, kad visi dirbantys turėtų aukštąjį išsilavinimą.“
Interneto tinklalapiuose apie darbuotojų paiešką skelbiantys darbdaviai kartais elgiasi ir priešingai – nurodo itin mažai reikalavimų arba jų nenurodo visiškai. Pavyzdžiui, gėrimų parduotuvės „Karlsonas“ darbo skelbime rašoma, kad įmonei reikalingi pardavėjai, ir jokie reikalavimai nekeliami. Bendrovės direktorius Andrius Misiūnas aiškino, kad kandidatams reikalavimų nekeliama dėl to, jog dirbti gėrimų parduotuvėje nereikia specifinių įgūdžių. „Jeigu žmogus ko nors nemoka, nesunkiai galime apmokyti vietoje“, – kalbėjo A. Misiūnas. Pasak V. Steponavičiūtės, viena iš priežasčių, dėl kurių darbdaviai internetiniuose tinklalapiuose nenurodo reikalavimų kandidatams, gali būti nedidelė darbdavių patirtis.
„Galbūt kai kurių sričių įmonėms darbuotojų paieška internete yra naujas dalykas ir jiems trūksta žinių, ką reikia nurodyti tokiame skelbime. Tokie darbdaviai neretai gauna kelis šimtus gyvenimo aprašymų ir vėliau dažniausiai konkretina kriterijus“, – sakė pašnekovė.
Skelbimas – įvaizdžio dalis
Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius atkreipė dėmesį, kad įmonės darbo skelbimas apie ją formuoja nuomonę ir iš darbo skelbimų jau galima spręsti apie potencialų darbdavį. Pasak jo, vienas pavyzdžių, kad į bendrovę kandidatuoti neverta, – itin sunkūs ne kandidatuojamai pozicijai keliami reikalavimai, kurie dažniausiai reiškia, kad darbuotojui teks dirbti ne tik jam priklausantį darbą. „Kartais bendrovės ieško vadybininko, o reikalavimuose nurodomi vadovui ar kitų pozicijų darbuotojams keliami reikalavimai – vadovavimas privačiam personalui, buhalterinių dalykų išmanymas ir t. t. Bendrovės skelbimuose neturėtų rašyti, kad vadybininkas privalo daryti viską“,– aiškino K. Blaževičius.
Alkoholikų nereikia
Kai kurios bendrovės darbo paieškos tinklalapiuose prie reikalavimų nurodo, kad kandidatai turi saikingai vartoti alkoholį. Tokius reikalavimus nurodo restoranų tinklas „Vapiano Vilnius“, ieškantis valytojų ir indų plovėjų, alkoholį vartojančių saikingai. Tinklo direktoriaus pavaduotoja Vilma Markauskaitė aiškino, kad jau kartą susidūrė su problemiškais darbuotojais, todėl tikisi, kad skelbimas padės jų išvengti. „Ieškodami darbuotojų jau esame susidūrę su daugybe sunkumų ir radę tokių žmonių, kurie, švelniai tariant, kelia nuostabą“, – atviravo pašnekovė.
K. Blaževičius, paklaustas, ar dažnos problemos, kai žemiausios grandies darbuotojai vartoja alkoholį, pasakojo, kad jų pasitaiko, tačiau aiškino, kad tokių problemų darbo skelbimuose nurodyti nereikėtų – toks skelbimas formuoja neigiamą nuomonę apie įmonę. „Turime nemažai klientų, kurie dirba žemiausios grandies gamybiniame versle. Taip, tų bėdų yra, ypač tokiuose versluose, kur darbuotojai atlieka sudėtingus fizinius darbus, bet šių problemų skelbimuose nurodyti nederėtų, nes žmogui be žalingų įpročių gali susidaryti įspūdis, kad teks dirbti alkoholikų kolektyve“, – sakė K. Blaževičius.
Norintiems darbo užtenka
Kalbinami specialistai aiškino, kad padėtis darbo rinkoje šiuo metu yra gera – darbo pasiūlymų nestinga, ir tuo suskumba naudotis krizės metais darbo negalėję rasti specialistai. „Dabar darbo rinka atsigauna ir natūralu, kad matome sujudimą. Anksčiau darbuotojai, ypač vadovai, bijojo keisti darbą, bijojo nerasti finansiškai stipraus darbdavio. O dabar jie ieško perspektyvesnių darboviečių“, – sakė K. Blaževičius. V. Steponavičiūtė sakė, kad iš CVbankas.lt tinklalapyje atliktų apklausų matyti, jog dabar maždaug trečdalis darbuotojų galvoja apie esamo darbo keitimą ir ieško geresnių sąlygų. „Darbų yra, kvalifikuoti specialistai paklausūs, kartais darbdaviai jų net negali rasti, nes visi turi gerai mokamą darbą. Esame linkę situaciją vertinti optimistiškai, ji neturėtų blogėti“, – sakė pašnekovė.
Faktai: Nedarbas Lietuvoje
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, nedarbas Lietuvoje trečiąjį metų ketvirtį siekė 12,3 proc. ir buvo 2,3 proc. mažesnis nei antrąjį Nuo 2011 m. nedarbas sumažėjo 4,7 procentinio punkto ir tai buvo didžiausias nedarbo mažėjimas Europos Sąjungoje Trečiąjį šių metų ketvirtį kiek ūgtelėjo jaunimo nedarbas ir kiek lėčiau mažėjo ilgalaikių bedarbių (kurie neranda darbo metus ir ilgiau)
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.)
