Iki sekmadienio vidurdienio nuo paros pradžios į Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto gydytojus dėl būtinosios pagalbos kreipėsi 32 pacientai. Paprastai jų per parą sulaukiama iki šimto ir daugiau. Žiemą kai kada - net dvigubai tiek.
Kaip Eltai aiškino šio punkto medicinos registratorė Elena Rasickienė, ligonių antplūdžio nebuvo nei praėjusį penktadienį (per parą pagalba suteikta 87 traumas patyrusiems kauniečiams), nei šeštadienį (susižalojusių buvo per 80).
"Tarp tų savaitgalio pacientų ne tiek daug buvo tokių, kurie patyrė traumas gatvėje dėl slidžios ar duobėtos dangos. Gal pirmąsias gruodžio dienas, kai Kaune pasnigo ir pašalo, su žiemos sąlygomis susijusių traumų registravome daugiau. Ir medikų pagalbos prireikė didesniam nei dabar pacientų skaičiui.
Šiandien, galima sakyti, daugiau fiksuojame su darbais buityje susijusių traumų. Vienas vyriškis susižalojo rąstui ant kojos užkritus, kitas - kažką namie meistraudamas", - pasakojo Kauno klinikinės ligoninės darbuotoja E. Rasickienė.
Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovo Kęstučio Stašaičio teigimu, pirmąją baltos žiemos savaitę klinikos taip pat sulaukė kur kas daugiau pacientų nei tuomet, kai dar nebuvo Kaune pasnigę ir pašalę. Kojų, rankų sužalojimai, plyšę raiščiai, raumenys - tai vis dažniausi nemalonios žiemos staigmenos paslydus. Skyriaus vadovo duomenimis, kai kuriomis dienomis apie 70 procentų registruojamų traumų būna dėl slidžių gatvių.
"Negalima vienareikšmiškai teigti, kad daug traumų kauniečiai patiria dėl nesutvarkytų šaligatvių, bet visi matome, kokia jų būklė yra. Ypač - nuošalesnėse nuo centro gatvėse, privažiavimuose prie daugiabučių, jų kiemuose. Nereikia ir žiemos slidumo - pakanka duobių, o jei dar gatvė tamsi, jei ne kasdien joje vaikštai ir ne visas "kliūtis" įsiminei, - deja, trauma beveik garantuota", - Eltai sakė Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto vedėjas Raimondas Kunickas.
Ligoninė neturi duomenų apie tai, kiek kompensacijų išsireikalauja gatvėse traumas patyrę žmonės iš jų šeimininkės - miesto savivaldybės. Tačiau punkto vedėjas R. Kunickas patvirtino, kad ligoninė yra išrašiusi ne vieną pažymą draudikams dėl Kauno gatvėse (dėl nevalytos dangos, dėl duobių) susižalojusių apsidraudusių žmonių gydymo ar jiems suteiktos būtinosios pagalbos. Vienas kitas tarp traumuotų pacientų pasitaiko ir užsienietis. Priskaičiavus valstybės apmokėtas medicinos paslaugas, nedarbingumo pašalpas ligoniams, tikrai susidaro nemaža slidžių ir duobėtų šaligatvių kaina.
Anot gydytojo R. Kunicko, pirmasis baltas savaitgalis dar tik patvirtina, kad žiema Kaune neįsibėgėjo. Kai gausiau pasnigs, kai gatvių valytojai nespės aprėpti visų valomų plotų, o kai dar žiemos sporto malonumai prasidės, - tuomet gerokai padaugės darbo visiems traumatologams. Tai traumatologas R. Kunickas su savo vyresniais kolegomis gali patvirtinti remdamasis keliasdešimties metų patirtimi.
"Žmonės patys turi labiau save saugoti. Žiemą būtina avėti batus storais ruplėtais padais, kad kojos mažiau slystų. Lėčiau vaikščioti, vengti apledėjusių takelių. Moterys aukštakulnius galėtų pasilikti pavasariui, kai nebus sniego ir ledo.
Patartina visiems einant gatvėje dažniau žiūrėti sau po kojomis, o ne į vitrinas. Nors į jas žiūrėti irgi reikia - juk tuoj šventės", - prasitarė gydytojas R. Kunickas.
