REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Cholesterolis: gėrio ir blogio kova?

Visi esame girdėję, kad keliaudamas per arterijas cholesterolis prilimpa prie kraujagyslių sienelių, trukdo tekėti kraujui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį. Kuo mažiau riebalų mūsų valgiaraštyje – tuo daugiau šansų išvengti cholesterolio ir su juo susijusių problemų.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, tik nedaugelis žino kitus patvirtintus faktus apie cholesterolį. Pavyzdžiui, net jei visai atsisakysite cholesterolio turinčių produktų, organizmas jo pasigamins pats. Ir kuo mažiau riebalų suvartosite – tuo daugiau cholesterolio bus sintetinama. Kitaip tariant, cholesterolio kiekis organizme gana mažai priklauso nuo jūsų suvartojamų produktų, o tai, kiek jo susikaupia, labiau priklauso nuo polinkio į viršsvorį ir genetikos.

REKLAMA

Cholesterolis būna dvejopas – gerasis ir blogasis. Viena didžiausių klaidų, kurias dažnai daro besirūpinantys savo mityba ir sveikata žmonės – tai, kad dėl padidėjusio cholesterolio kiekio apkaltina visus riebius produktus. Pavyzdžiui, aliejuje cholesterolio apskritai nėra, nors tai – šimtaprocentiniai riebalai. Tačiau jų reikia tam, kad būtų skaidomi kiti riebalai. Todėl dažnai užtenka valgiaraštį papildyti omega-3 rūgštimis, kurių gausu riebioje žuvyje bei aliejuose, ir organizmas ima sparčiau deginti riebalus.

REKLAMA
REKLAMA

Tyrimai, skelbiantys, esą cholesterolis – daugumos širdies ligų priežastis, paprastai nepabrėžia skirtumo tarp gerojo ir blogojo cholesterolio. Vėliau išaiškinta, kad širdžiai daugiau įtakos turi ne cholesterolio kiekis, o trigliceridų lygis. Trigliceridų padaugėja dėl nutukimo ir streso, nesaikingai vartojant alkoholį, stingant antioksidantų ir ląstelienos maiste, taip pat vartojant per daug margarino, ypač su saldumynais, konditerijos gaminiais.

Kokios peršasi išvados? Ogi tai, kad neverta skelbti nuožmios kovos su maiste esančiu cholesteroliu beatodairiškai, nepasveriant visų „už“ ir „prieš“. Kai kurių sveikų produktų, kuriuose yra cholesterolio, apskritai vertėtų vartoti kuo dažniau (pvz. riebios žuvies, varškės, pieno ir kiaušinių). Juk cholesterolis – tai pagrindinė visų organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Be to, jis būtinas hormonų gamybai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiaušiniai ir cholesterolis

Vienas dažniausiai linksniuojamų produktų kalbant apie cholesterolį – kiaušiniai. Vis dėlto būtent kiaušiniai yra itin maistingas produktas, padedantis gauti daugybę reikiamų medžiagų ir netgi lieknėti. Teorija, kad kiaušiniai didina cholesterolio kiekį organizme, atsirado 60 metais, atlikus tyrimus su triušiais, kurie apskritai neėda kiaušinių. Be abejo, jų organizmas kiaušinių neįsisavino.

Neseniai mokslininkai atrado, kad kiaušiniuose esama specifinio komponento – dokozaheksaeno rūgšties. Tai nepakeičiama riebalų rūgštis, kuri yra labai svarbi gerinant smegenų veiklą, didinant koncentraciją ir energiją. Kai jos organizme stinga, prastėja judesių koordinacija, atmintis, greičiau nuvargstama, silpsta regėjimas. Kaip tik šios rūgšties yra kiaušinių tryniuose – toje dalyje, kurią sveiko gyvenimo būdo šalininkai apskritai linkę išmesti. Kiaušinių tryniuose taip pat yra lecitino, padedančio iš organizmo pašalinti blogąjį cholesterolį ir įsisavinti gerąjį.

REKLAMA

Lecitinas

Lecitinas – vienas geriausių maisto papildų, sukurtų XX amžiuje. Svarbiausia jo funkcija, dėl kurios lecitinas populiarus – tai, kad jis užtikrina visavertį smegenų darbą.

Į lecitino sudėtį įeina cholinas, kuris, kartu su vitaminu B5, virsta acetilcholinu (vienu svarbiausių atminties ir mąstymo procesų neuromediatorių), kuris pagreitina nervinių impulsų perdavimą galvos smegenyse nuo vienos nervų ląstelės kitai ir aktyvuoja bei spartina intelektualinę veiklą, kūrybiškumą, darbingumą, padeda formuotis atminčiai.

REKLAMA

Norint pagerinti atmintį ir intelektualinius gebėjimus, rekomenduojama lecitiną vartoti kartu su vitaminu B5. Tai ypač svarbu garbaus amžiaus žmonėms, nes su amžiumi mažėja acetilcholino ir atitinkamai prastėja atmintis bei protinė veikla. Lecitinas taip pat rekomenduojamas sergantiems depresija bei rūkantiems žmonėms.

Lecitiną pravartu gerti ir metusiems rūkyti – jis lengvina potraukio į nikotiną sukeltus simptomus.

Lecitinas – svarbus ląstelių (ypač nervinių) membranų komponentas. Pasak medikų, didelėmis lecitino dozėmis galima gydyti insultą ir infarktą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lecitinas taip pat turi daug reikšmės riebalų apykaitai. Lecitinas yra emulgatorius, dalyvaujantis riebalų įsisavinimo procese. Be to, ši medžiaga įeina ir į ypatingų kompleksų – lipopeptidų – sudėtį, kurie yra savotiška lipidų transporto priemonė. Kai organizme yra pakankamai lecitino, lipidai greičiau palieka kepenis ir patenka į organizmą. Jei lecitino stinga, organizme kaupiasi cholesterolis, o kepenyse – trigliceridai. Todėl vartojant lecitiną išryškėja ne tik profilaktinis, bet ir gydomasis poveikis – kepenys išsivalo nuo riebalų pertekliaus.

REKLAMA

Stingant lecitino, organizmas negali įsisavinti ne tik riebalų, bet ir gyvybiškai svarbių riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K. Lecitinas tinka ir aterosklerozės profilaktikai. Kaip riebalų emulgatorius, jis neleidžia cholesteroliui ir trigliceridams nusėsti ant kraujagyslių sienelių, normalizuoja cholesterolio lygį kraujyje, be to, kilsteli vadinamojo gerojo cholesterolio koncentraciją.

Lecitinas taip pat padeda kraujyje palaikyti pastovų karnitino – vienos svarbiausių medžiagų normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai užtikrinti – lygį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų