„Brookings“ jau trečią kartą atliko pagrindinių pasaulio urbanistinių centrų tyrimą. Šių metų duomenimis 300 svarbiausių pasaulio miestų sukuria 48 proc. pasaulio ekonominių gėrybių. Nepaisant to, juose gyvena vos 19 proc. visų Žemės gyventojų.
„Brookings“ pastebi, kad šiemet atotrūkis tarp miestų besivystančiose šalyse ir Vakarų pasaulyje auga dar sparčiau nei anksčiau. Vakarų miestai išgyvena letargą. Daugelis jų auga pamažu, tuo tarpu kylančių rinkų miestuose tęsiasi ekonominis renesansas.
Trys ketvirtadaliai sparčiausiai augančių pasaulio miestų yra įsikūrę Azijoje, Pietų Amerikoje, Viduriniuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Tarp 20 sparčiausiai augančių miestų net 13 yra įsikūrę Kinijoje.
Daugelis Azijos ir Pietų Amerikos urbanistinių teritorijų per pastaruosius penkis metus nepatyrė recesijos arba sugebėjo visiškai atsigauti po menkų ekonomikos susitraukimų.
Tuo tarpu JAV ir Europa išgyvena sąstingį, „Brookings“ teigimu, iš 76 JAV urbanistinių teritorijų vos 3 sugebėjo atsigauti po recesijos. 90 proc. lėčiausiai augančių pasaulio miestų yra susitelkę Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
Vis dėlto bendras užimtumo lygis ir vienam gyventojui tenkanti miesto BVP dalis per pastaruosius metus visame pasaulyje augo lėčiau nei praėjusiais metais.
Raudona spalva žemėlapyje pažymėti lėčiausią augimą demonstruojantys miestai, tuo tarpu mėlyna spalva žymi plėtros čempionus.
