Seimo rinkimus gėdingai pralaimėję konservatoriai rodo savo galią Kaune. Jie užsimojo sunaikinti vieną seniausiai ir sėkmingiausiai gyvuojančių miesto statybos bendrovių „Kamesta“.
Tokią išvadą tenka daryti dėl Kauno mero konservatoriaus Andriaus Kupčinsko sunkiai blaiviu protu suvokiamų veiksmų.
Verslo ir mero mūšiai
„Manau, A. Kupčinskas taip elgiasi todėl, kad nesiorientuoja, ką daro, – „Balsas.lt savaitei“ teigė „Kamestos“ valdybos pirmininkas Valentinas Marcinkevičius. – Man nelabai suvokiama, kaip gali savo tarnybine padėtimi taip piktnaudžiauti miesto šeimininkas – aiškina, kad už suteiktas paslaugas ir padarytus darbus neatsiskaitydamas su viena iš miesto įmonių gina laikinosios sostinės interesą. Kokia čia gynyba?! Greičiau įžūlus susidorojimas su sėkmingai veikiančia įmone.“
Bendrovė laimėjo tarptautinį viešojo pirkimo konkursą ir 2005 metų rugpjūčio 1 dieną su Kauno savivaldybe sudarė koncesinę 59 mln. litų sutartį 25 metams dėl vieno svarbiausių objektų Kaune – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo įrengimo. Šis mazgas veikia nuo 2008 metų birželio. Per metus juo važiuoja apie 12 mln. transporto priemonių.
Už sėkmingai įgyvendintą projektą bendrovė „Kamesta” buvo apdovanota.
„Remiantis skaičiavimais, kuriuos atliko vienas bankas ir koncesininkas, projekto vertė siekia 59 mln. litų. Nuosavybės teisę turinčiai bendrovei šio projekto statyba kainavo beveik 22 mln. litų. Iš jų 15,5 mln. litų įmonė skolinosi iš bankų, – aiškino bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas ekonomikai Mantas Zavarzinas. – Koncesijos sutartyje numatyta, kad su „Kamesta“ bus atsiskaitoma kas ketvirtį. Per metus susidaro apie 2,5 mln.“
Atsiskaityti privalo savivaldybė. Nuo 2008 metų miesto valdžia nesumokėjo nė cento, tačiau prieš sudarant koncesijos sutartį kiekvienais metais savivaldybė savo biudžete privalėjo numatyti tikslines lėšas šiai sutarčiai vykdyti.
A. Kupčinskas teigė, kad savivaldybės biudžete reikalingų lėšų nebuvo numatyta. Kyla klausimas, kur savivaldybė panaudojo „Kamestai” skirtus pinigus?
Vengia senų įsipareigojimų
Bene labiausiai Kauno verslininkus, kurie ne vienerius darbo metus ir sunkiai uždirbtus pinigus skyrė svarbiam miesto infrastruktūros projektui įgyvendinti, stebina piktybiškai nusiteikusios valdžios požiūris.
Nors kelių sistemos įrenginys sėkmingai eksploatuojamas, Kauno savivaldybė su meru A. Kupčinsku priešakyje ėmė ginčyti ankstesnius savo susitarimus.
„Nors įvyko daugybė nesusipratimų, bendrovė ir savivaldybė 2012 metų birželio 13 dieną sudarė taikos sutartį. Siekdama taikos bendrovė padarė 2,4 mln. litų nuolaidų, – pasakojo „Kamestos” interesams atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas. – Kauno apygardos teismas tai patvirtino birželio mėnesį. Kantriai laukėme iki rugsėjo, kai turėjo būti sumokėta pirma įmoka ar bent jos dalis. Tačiau pinigų vis nėra.
Vėl kreipėmės į teismą, kad šis išduotų vykdomąjį raštą. Tada meras A. Kupčinskas pareiškė nuostabą, kad susidariusi skola, apie 12 mln. litų, kuri turėjo būti seniausiai sumokėta, jo nuomone, pasirašius taikos sutartį turėjo būti sumokėta per ateinančius dvidešimt metų. Įdomu, kad Kauno vadovas buvo informuotas apie derybų eigą, pasiektus rezultatus, tačiau staiga viską pamiršo ir rėžė populistinę kalbą, jog jam tokie susitarimai nežinomi, nesuprantami ir netgi nepriimtini.“
Verslininkai stebisi, kad Kauno teisėsaugininkai vangiai reaguoja į siunčiamus prašymus ištirti akivaizdų valdininkų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir jau trejus metus priima merui A. Kupčinskui palankius sprendimus. Pavyzdžiui, kai buvo patvirtinta teismo taikos sutartis, po pusmečio priimtas sprendimas stabdyti jos vykdymą ir rimtu veidu svarstomas klausimas dėl proceso atnaujinimo, nes, anot A. Kupčinsko, apie taikos sutartį nieko nežinojo taryba.
Statybų bendrovės valdybos pirmininkas V. Marcinkevičius pripažino, kad mieste transporto spūstis sumažinusi bendrovė dabar stumiama į beviltišką padėtį – finansinį krachą. Įmonėje dirba daugiau kaip 500 darbuotojų. Ji sėkmingai veikia nuo 1949 metų. Net šiandien, esant nepalankiai ekonominei situacijai, bendrovė sugeba išlaviruoti.
Tad lieka atviras klausimas, kiek dar išgyvens privatus verslas, kai Kauno savivaldybė dirbtinai sukuria jam nepalankias sąlygas.
Kauno mero A. Kupčinsko ir jam lojalių valdininkų abejotinų sandorių kelią „Balsas.lt savaitė” tiria toliau.
