„Keleivių kontrolė – prašome paruošti bilietus“, - viešuoju miesto transportu važiuojantys žmonės šią frazę girdėjo ne kartą ir ne du. Keleiviams be bilieto – dar vadinamiems „zuikiais“ – kontrolieriai yra tikras „galvos skausmas“. Niekas nenori mokėti baudų, bet kartais niekur nesidėsi, todėl tenka tą pakrapštyti piniginę.
Tačiau šįkart Balsas.lt pažvelgė iš priešingos barikadų pusės. Per interviu su ketverius metus kontrolieriumi dirbančiu Algiu Prichocku kalbamės apie dažniausius „zuikių“ atsikalbinėjimus, susidūrimus su agresyviais keleiviais ir keleivių kontrolės darbo užkulisius.
- Kaip šiais laikais dar įprasta bandyti išsisukti nuo baudos? – Balsas.lt paklausė A. Prichocko.
- Kažko ypatingai originalaus žmonės nesugalvoja. Visai neseniai moteris mėnesį važinėjo su neaktyvuotu bilietu. Ją patikrinus, teko išgirsti, jog štai vakar ją kontrolieriai tikrino ir viskas buvo gerai. Bet taip tikrai negalėjo būti. Todėl ji buvo nuvežta į policijos komisariatą, kur jai skirta 30 litų bauda.
Bet pagalvokite, kaip tai moteriai viskas gerai pavyko. Ji mėnesį bilieto neaktyvavo ir visą tą laiką važiavo nemokamai. Dabar susimokėjo 30 litų, todėl, greičiausia, aktyvuos bilietą ir dar vieną mėnesį važinės su neišnaudota suma.
Su popieriniais bilietais šiek tiek kita situacija. Žmonės pasakoja, kad nepastebėjo, jog tas bilietas kartą jau buvo pramuštas. Kiti teigia, kad ką tik įlipo ir nespėjo pažymėti bilieto. Dar kiti – jog pavažiavo tik vieną stotelę. Tačiau taisyklėse aiškiai parašyta, kad įlipus būtina nedelsiant pažymėti bilietą.
- Kokiu įžvelgiate naujos bilietų sistemos privalumus?
- Prieš tai taip pat buvo elektroninis bilietas. Gal juo naudotis buvo paprasčiau, tačiau „Vilniečio kortelės“ sistema lankstesnė. Pavyzdžiui, atvažiuoja studentas į miestą tarkim 7-tą mėnesio dieną. Jis pildo nuolatinį už visą mėnesį, tačiau praranda tas 7 dienas. Tuo tarpu šiuo atveju viskas kitaip, nes bilietas įsigalioja nuo jo aktyvavimo, o ne nuo papildymo.
- Koks yra tipiškas keleivio be bilieto portretas?
- Pirmiausia – daugumą jų sudaro studentai. Vyrai ar moterys? Pasiskirstymas tolygus. Bilietų dažnai nepažymi senoliai. Galiu pasakyti, kad jie nusiperka bilietą ir net pamatę kontrolierius sugeba vikriai juos pažymėti. Bilietų taip pat asocialūs asmenys.
- Kokia yra tipiška kontrolieriaus darbo diena?
- Galiu pasakyti, kad per dieną vidutiniškai patikriname 100 viešojo transporto priemonių. Dvi pamainos dirba nuo 6.30 val. iki 23.30 val. Darbo tikrai daug. Iki šiol turėjome du keleivių kontrolės autobusiukus, dabar jų yra jau visi penki.
- Ar tarp keleivių kontrolierių yra daug moterų?
- Daugiausiai šią profesiją renkasi vyrai, o ne moterys. Tikrai negaliu pasakyti, kad keleiviai į kontrolieres moteris reaguoja kažkaip išskirtinai. Dažniausiai stengiamės neleisti kolegių į konflikto sūkurį.
- Kaip dažnai kontrolieriams tenka konfliktuoti su keleiviais?
- Visada stengiamės apsieiti be konfliktų. Kai to padaryti nepavyksta, tada kviečiame policiją. Kol laukiame pareigūnų, tiesiog apstojame tą žmogų ir neleidžiame jam pabėgti. Kartais žmonės apsiramina, kai išgirsta, kad kviečiame policiją.
Tačiau pasitaiko visokių atvejų. Bandymų pasprukti būna labai daug. Teko girdėti, kad vienas asmuo bėgo nuo keleivių kontrolės į gatvę ir jį partrenkė automobilis. Kyla klausimas, ar dėl 30 litų verta taip susigadinti sveikatą?
Bandome besipriešinančius asmenis įvesti į savo transporto priemonę, prašome asmens dokumento. Jeigu jo neturi, tada vežame į komisariatą. Ten surašomas protokolas. Su asocialiais asmenimis kita situacija. Prieš daugiau kaip du metus jų apskritai niekas nebausdavo. Bet dabar situacija pasikeitė. Galiu pasakyti, kad tie asocialūs asmenys, kurie gauna pensijas ar pašalpas, dabar dažniau įsigyja bilietą.
Pasitaikė tokių asmenų, kur neįmanoma net įlipti į transporto priemonę. Tikrinome vieną tokių, kai įlipus pamatėme žmones šalikais ar kitais būdais apsidengusius veidus. Viduje sklido smarvė nuo tokio kontrolieriams pažįstamo Vytuko. Jis visas pūvantis ir smirdintis dažnai važiuodavo viešuoju transportu. Todėl kai išvedėme jį iš troleibuso – žmonės net plojo atsidėkodami.
Galiu pasakyti, kad vienas keleivis išlipus būna ramus, o kitas pasistengia išplūsi visokiausiais žodžiais. Grasinimai – kontrolierių kasdienybė. Tačiau nė vieno nemačiau, kad kitą dieną mane būtų sutikęs ir vėl grasinęs. Tą pačią akimirką žmogus gali padaryti ar pasakyti bet ką, bet vėliau nurimsta ir pyktis praeina.
- Ar susidūrėte su gyvybei pavojingomis situacijomis?
- Kartą prieš mane puolė narkomanas su švirkštu, rėkdamas, kad serga ŽIV. Nustūmiau jį nuo savęs. Tas švirkštas iškrito jam iš rankų, tada jis buvo nuvežtas į policiją. Kitą kolegą puolė su peiliu, bet taip pat pavyko jį išmušti iš rankų.
Prieš kurį laiką akmeniu buvo išdaužtas keleivių kontrolės autobusiuko langas. Tą padarė pro šalį ėjęs pilietis, kuris net nevyko viešuoju transportu. Iš pradžių jis praėjo pro šalį, tačiau vėliau grįžo su keturiais draugais.
Pradėjo grasinti, paėmė akmenį ir metė į langą. Vieną sulaikėme, o kitas pabėgo. Vėliau su pareigūnais sulaikėme ir dar vieną jo draugą. Vyko jų teismas ir, jei tiksliai pamenu, už tą išdaužtą langą jiems skyrė 4,5 tūkst. litų baudą. Po to, vienas jų buvo sulaikytas be bilieto, tačiau tada elgėsi kaip avinėlis.
- Kaip kontrolieriui pavyksta susitvardyti, kai keleivis provokuoja konfliktą?
- Smurto bet kokiu atveju pateisinti negalima. Tačiau jei kiltų grėsmė sveikatai, tada tikrai ginčiausi. Tas stiklą išdaužęs akmuo galėjo kliudyti viduje buvusį kontrolierių. Laukėme iki paskutinės sekundės, ką jis darys ir nesustabdėme jo. Gal reikėjo jį griebti iš karto ir neleisti nieko daryti. Bet jis net nevažiavo viešuoju transportu, o tik ėjo pro šalį.
Kitą kartą 18-metis keleivis atvirai juokėsi iš mūsų. Jis sakė, kad neturi bilieto. Prašėme išlipti, sakė, kad to nedarys. Sakome, stovėkite, mes iškviesime pareigūnus. Jis sako, kad pats išsikvies, nes jam esą striukę plėšom, prievartaujam.
Jis taip ir padarė. Atvyko policijos pareigūnai. Pirmiausia liepė pateikti dokumentą, nes 18-metis vyko be bilieto. Tik po to jam buvo leista rašyti pareiškimą dėl esą suplėšytos striukės. Tas vaikinas prieš tai pareiškė, kad mes suplėšėm striukę, kuri verta dviejų mano algų. Teigė, kad mes dar susitiksim, tai pasiūliau užsirašyti į eilę.
- Ar sulaukiate grasinimų akcentuojant „įtakingas pažintis“, „atleidimą iš darbo“?
- Kontrolieriai iš darbo yra „atleidžiami“ kiekvieną dieną. Kartais net po kelis kartus. Vienas sakė, kad atvažiuos „Vilniaus brigada“ ir mus „patvarkys“. Sakė, kad visus autobusiukus išsprogdins, ratus nuleis.
- Ar neparsinešate susikaupusių neigiamų emocijų namo?
- Grįžęs namo viską, kas buvo darbe stengiuosi atmesti. To paties prašau ir žmonos, kuri kontroliere dirba jau 10 metų. Galiu pasakyti, kad visų emocijų pakanka ir per 8 darbo valandas, todėl namuose jų visiškai nereikia.
- Kaip sekasi susitvarkyti su „zuikiais“ iš užsienio?
- Užsieniečiams paaiškiname, kad eitų nusipirkti bilietą iš vairuotojo. Blogiausiu atveju, tą tenka daryti gestų kalba. Kiti laužyta lietuvių kalba pasako „Ačiū“. Užsieniečiai, kurie mokosi Lietuvoje žino, kad reikia žymėti bilietus, nes kiekvieną kartą mus pamatę, jie šoka žymėti to bilieto.
