Benamių gyvūnų globa: pigus gyvenimas ar brangi mirtis?

Į gat­vę pa­ten­ka vis dau­giau na­mi­nių gy­vū­nų, ku­rių li­ki­mas daž­niau­siai vie­nin­te­lis – mir­tis. Šiau­lių ra­jo­ne, at­ro­do, be­na­miams gy­vū­nams ke­ti­na­ma skelb­ti ka­rą, nes Kur­šė­nų gy­vū­nų glo­bos na­mai ga­li ne­be­tek­ti pa­tal­pų, ku­rio­se gy­vy­bė gel­bė­ja­ma ir gand­rui pa­šau­tu spar­nu, ir į gat­vę iš­va­ry­tam šu­niui bei ka­tei.

Mais­tą suau­ko­ja ge­ra­da­riai

Prie Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų kū­ry­bos na­mų jau aš­tuo­ne­rius me­tus vei­kian­čio Gam­ti­nin­kų cent­ro dar­buo­to­jai yra su­ne­ri­mę. Beg­lo­bius na­mi­nius ir lau­ki­nius gy­vū­nus glo­bo­jan­tį cent­rą, ku­ris tu­ri erd­vų kie­mą su vol­je­rais, no­ri­ma iš­kel­ti į ki­tą pa­sta­tą – Kū­ry­bos na­mų pa­tal­pas. Į ka­bi­ne­tus, ku­riuo­se gam­ti­nin­kai ga­lė­tų lai­ky­ti tik ke­lis ak­va­riu­mus, nar­ve­lius su ka­na­rė­lė­mis ir kny­gas. Lau­ki­niams su­žeis­tiems gy­vū­nams ir į gat­vę šei­mi­nin­kų iš­mes­tiems šu­nims ir ka­tėms ten ne­be­lik­tų vie­tos. Kaž­ka­da šei­mi­nin­kų my­luo­tų ke­tur­ko­jų te­lauk­tų ba­das, skaus­mas ir mir­tis.

Gam­ti­nin­kų cent­ro va­do­vas Vy­tau­tas Uo­sis sa­ko ne kar­tą pa­ju­tęs iš val­džios, kad Gam­ti­nin­kų cent­ras – lyg ša­šas. Ne­va cent­ro iš­lai­ky­mas daug kai­nuo­ja, to­dėl jį rei­kia su­ma­žin­ti. Ta­čiau gy­vū­nus glo­bo­jan­čio ir ra­jo­no vai­kus my­lė­ti gam­tą mo­kan­čio cent­ro gy­vū­nų iš­lai­ky­mas per me­tus at­siei­na vos tris tūks­tan­čius li­tų. V. Uo­sis sa­ko, kad cent­ras iš­gy­ven­tų ir už tūks­tan­tį li­tų, mat gy­vū­nai ja­me glo­bo­ja­mi, nes taip lie­pia šir­dis.

Be­sis­ten­gian­tys, kad Gam­ti­nin­kų cent­re gy­vū­nai bū­tų so­tūs ir pri­žiū­rė­ti, dar­buo­to­jai su­ra­do tiek rė­mė­jų, kad mais­to gy­vū­nams gau­na dau­giau, nei rei­kia. Su­ta­rus su pre­ky­bos cent­rais, gau­na­ma mais­to pro­duk­tų, ku­rių ga­lio­ji­mo ter­mi­nas pa­si­bai­gęs. Prie­mo­nes, ku­rioms įsi­gy­ti rei­kia lė­šų, Gam­ti­nin­kų cent­ras gau­na pa­de­dant ge­riems žmo­nėms – lė­šų vis kas nors paau­ko­ja.

„Aš nea­tė­jau į krės­lą at­si­sės­ti. Krės­lą aš su­si­ka­liau pa­ts“, – sa­ko V. Uo­sis ir pa­sa­ko­ja, kiek daug pa­stan­gų ir as­me­ni­nių lė­šų jie įdė­jo kur­da­mi cent­rą. Pats

V. Uo­sis jau paau­ko­jo apie ke­tu­ris tūks­tan­čius as­me­ni­nių lė­šų, o jo ko­le­ga Vy­tau­tas Zub­ric­kas – per tūks­tan­tį. Sa­vo dar­bo, ku­ris yra be jo­kių lais­va­die­nių, pi­ni­gais vy­rai net neį­ver­ti­na, juk vis­ką da­ro iš šir­dies, iš mei­lės.

Gam­ti­nin­kų cent­re da­bar gy­ve­na apie šim­tą lau­ki­nių gy­vū­nų, pra­de­dant vabz­džiais, bai­giant gy­do­mais su­ža­lo­tais gand­rais. Gy­vū­nų kie­kis nuo­lat kin­ta, nes ži­no­da­mi, kad Kur­šė­nuo­se ras pa­gal­bos, gam­ti­nin­kams žmo­nės iš vi­sos ša­lies su­ve­ža su­ža­lo­tus žvė­ris ir paukš­čius gy­dy­ti ir au­gin­ti.

„Per ket­ve­rius me­tus iš Kur­šė­nų kū­ry­bos na­mų tik sau­ją vi­nių ga­vo­me. Sta­to­me vol­je­rus, re­mon­tuo­ja­me iš suau­ko­tų lė­šų, do­va­no­tos me­die­nos“, – sa­ko V. Uo­sis.

Vi­si be­na­miai ran­da šei­mi­nin­ką

Cent­ro dar­buo­to­jas Vy­tau­tas Zub­ric­kas net ap­sia­ša­ro­ja, už­si­min­da­mas apie tai, kas lau­kia į gat­vę iš­va­ry­tų gy­vū­nų. Jei šu­nys ir ka­tės pa­teks į Šiau­lių ra­jo­ne esan­čią Gruz­džių be­glo­bių gy­vū­nų ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­bą, jų lauks mir­tis.

„Per mus net 192 šu­nys „praė­jo“. Tik du dėl se­nat­vės lei­do­me už­mig­dy­ti. Vis at­ran­da­me ge­rų žmo­nių, ku­rie pa­sii­ma juos au­gin­ti. Kuo tie gy­vu­lė­liai kal­ti, kad juos iš­va­rė“, – aša­rą brau­kia V. Zub­ric­kas ir sa­ko ne­ga­lin­tis net pa­gal­vo­ti, ko­kiu bū­du Gruz­džiuo­se ke­tur­ko­jai nu­ma­ri­na­mi...

Da­bar Gam­ti­nin­kų cent­re gy­ve­na 16 ka­čiu­kų, nea­be­jo­ja­ma, kad ir jie ras na­mus. Pa­sak

V. Uo­sio, ka­čių rei­kia ūki­nin­kams. Jau du kar­tus bu­vo ūki­nin­kai at­va­žia­vę – pa­siė­mė po tu­zi­ną ke­tur­ko­jų. Ka­tes pa­lei­džia fer­mo­se, kad šios žiur­kes ir pe­les iš­gau­dy­tų.

„Net iš Ma­žei­kių žmo­nės bu­vo at­va­žia­vę. Sa­kė, kad iš­vyks­ta į už­sie­nį, ne­tu­ri kur šuns dė­ti. Siū­lė­me jį nu­vež­ti į Gruz­džius, tai iš­gir­do­me, kad į kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą au­gin­ti­nio nea­ti­duos. Te­ko priim­ti. Bū­na, atei­nam ry­tą į dar­bą ir ran­da­me pa­lik­tų gy­vū­nų. Ne­va­ro­me – vi­sus pri­glau­džia­me“, – pa­sa­ko­ja V. Uo­sis.

Vy­ras sa­ko su bai­me lau­kian­tis lai­ko, kai įsta­ty­mas įpa­rei­gos žmo­nes daug su­mo­kė­ti už šu­nį, ka­tę, šeš­ką. „Bus gy­vū­nų pil­nos gat­vės – iš­mė­tys juk juos žmo­nės“, – pro­gno­zuo­ja jis.

Beg­lo­biams ke­tur­ko­jams – mir­ti­nos in­jek­ci­jos

Ša­ly­je vei­kia ne­ma­žai gy­vū­nų glo­bos na­mų, ku­riuo­se pri­glau­džia­mi be­na­miai gy­vū­nai. Gy­ve­ni­mo są­ly­gos juo­se skir­tin­gos ir gy­vū­nų lai­ky­mo ter­mi­nas – ne­vie­no­das. Yra gy­vū­nų glo­bos na­mų, ku­riuo­se be­na­miai gy­ve­na tol, kol juos kas nors pa­sii­ma. Gruz­džiuo­se esan­ti Beg­lo­bių gy­vū­nų ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­ba skel­bia, kad gy­vū­nus lai­ko vos 10 die­nų. Kas jiems nu­tin­ka ta­da?

„Šiau­liai plius“, pri­si­sta­tę šuns šei­mi­nin­kais, pa­skam­bi­no Gruz­džių be­glo­bių gy­vū­nų ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­bai pa­si­tei­rau­ti, ar ga­li at­vež­ti ne­be­rei­ka­lin­gą ke­tur­ko­jį. „De­šimt die­nų pas mus gy­vens. Ta­da – kaip Die­vas duos. Ar­ba kas nors pa­siims, ar­ba pa­lei­si­me į miš­ką gy­ven­ti su žvė­riu­kais. Ne­dis­ku­tuo­siu. At­vež­ki­te, lai­ky­si­me 10 die­nų, o ta­da bus ma­ty­ti“, – griež­tai nu­kir­to tar­ny­bos dar­buo­to­jas.

Pa­na­šu, kad šuns šei­mi­nin­kams Ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jas ne­no­rė­jo sa­ky­ti, jog jų šuo po 10 die­nų mirs. Nes Gruz­džiuo­se – ne prie­glau­da. Gy­vū­nai nu­ma­ri­na­mi jiems įšvirkš­čiant in­jek­ci­ją, o kū­nai iš­ve­ža­mi į Rie­ta­vą, kur spe­cia­lio­je įmo­nė­je uti­li­zuo­ja­mi. Per mė­ne­sį su­nai­ki­na­ma ke­lio­li­ka nie­kam ne­be­rei­ka­lin­gų gy­vū­nų.

„Šiau­liai plius“ ži­nio­mis, Gruz­džių be­glo­bių gy­vū­nų ka­ran­ti­na­vi­mo tar­ny­ba už gy­vū­nų prie­žiū­rą ir uti­li­za­vi­mą ra­jo­no biu­dže­tui kai­nuo­ja ga­na ne­ma­žai. Šie­met va­sa­rį tar­ny­bo­je gy­ve­no 21 ka­tė, o iš­lai­dos sie­kė 1198 Lt, bir­že­lį tar­ny­bo­je gy­ve­no vie­na ka­tė, iš­lai­dos – 204 Lt. Spa­lį de­vy­nių šu­nų prie­žiū­ros iš­lai­dos bu­vo 854 Lt.

Jo­nas Luk­šas, Kur­šė­nų ko­mu­na­li­nio ūkio Ap­lin­kos prie­žiū­ros ir tvar­ky­mo pa­da­li­nio va­do­vas, sa­ko, kad pa­tal­pos, kur lai­ko­mi gy­vū­nai, yra tvar­kin­gos, šu­nys ir ka­tės yra še­ria­mi sau­su mais­tu du kar­tus per die­ną. Iš­lai­dų tar­ny­bo­je iš­ties ne­ma­žai, nes kai­nuo­ja in­jek­ci­jos, mais­tas, au­to­mo­bi­lio iš Rie­ta­vo at­vy­ki­mas gy­vū­nų pa­lai­kams iš­si­vež­ti.

Ar ne­ver­tė­tų Šiau­lių ra­jo­ne įkur­ti Gy­vū­nų glo­bos na­mų – vie­tos, kur ke­tur­ko­jai gy­ven­tų, o ne bū­tų nu­ma­ri­na­mi? „Be­tiks­lis tas lai­ky­mas. Itin re­tai kas nors gy­vū­ną pa­sii­ma. Jei jau šei­mi­nin­kai at­si­sa­kė, reiš­kia, gy­vū­nas nie­kam ne­be­rei­ka­lin­gas“, – tei­gė pa­da­li­nio va­do­vas.

J. Luk­šas pro­gno­zuo­ja, kad kai Sei­mas priims įsta­ty­mą dėl šu­nų ir ka­čių ap­mo­kes­ti­ni­mo, tar­ny­bo­je bus gy­vū­nų bu­mas. „At­ve­ža mies­tie­čiai į kai­mus šu­nis ir ka­tes ir pa­lie­ka juos li­ki­mo va­liai“, – tei­gė jis.

Kal­bų yra, spren­di­mai ne­priim­ti

Kur­šė­nų kū­ry­bos na­mų va­do­vė Ni­jo­lė Po­cie­nė kol kas sa­kė ne­ga­lin­ti tvir­tai pa­ti­kin­ti, kad Gam­ti­nin­kų cent­ras bus įkel­tas į Kū­ry­bos na­mų pa­tal­pas, ta­čiau ne­pa­nei­gė, kad to­kių kal­bų bū­ta. „Bu­vo pa­si­kal­bė­ta, bet jo­kio­je gru­pė­je neap­tar­ta“, – sa­vait­raš­čiui „Šiau­liai plius“ sa­kė N. Po­cie­nė.

Kū­ry­bos na­mų va­do­vės nuo­mo­ne, si­tua­ci­ja gal­būt paaiš­kės, kai bus svars­to­mas Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas. Juk po­li­ti­kai nu­spren­džia, kam kiek lė­šų skir­ti. „Juk bū­na, atei­ni ir su­ži­nai, kad ne­be­rei­ka­lin­gas esi. Koks nors Ta­ry­bos na­rys nu­spręs ir net Kū­ry­bos na­mų ne­be­bus“, – tei­gė N. Po­cie­nė.

Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Luk­šas tei­gė, kad kol kas Gam­ti­nin­kų cent­ras į Kur­šė­nų kū­ry­bos na­mus ne­bus per­kel­tas. Kai iš Kū­ry­bos na­mų bus iš­kel­ti neį­ga­lūs vai­kai, bus svars­to­ma į pa­sta­tą per­kel­ti ir pa­da­li­nį su gy­vū­nais. „Mė­gin­si­me kon­cent­ruo­ti į vie­ną vie­tą, bet šiais me­tais ar ki­tais mes tam da­ly­kui ne­pa­si­ruo­šę, nes rei­kia at­lik­ti daug na­mų dar­bų“, – sa­kė K. Luk­šas.

Įdo­mu, ką nu­spręs ra­jo­no po­li­ti­kai – pa­lai­kys ne­bran­giai at­siei­nan­čią gy­vū­nų gy­vy­bę ar bran­gų ke­tur­ko­jų nai­ki­ni­mą ir uti­li­za­vi­mą?

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ