Neprižiūrimai, apleistai žemei arba žemei, kurioje yra griautinų pastatų nustatytas 3 proc. tarifas nuo sklypo vidutinės rinkos vertės. Taip siekiama išplėsti mokančių už žemę asmenų grupę, mokestis neguls tik ant esamų mokesčio mokėtojų: jį mokės ir tie, kurie spekuliatyviai laiko žemę, jos niekaip nenaudoja ar neprižiūri, be to, iki šiol mokesčio nemokėjo.
Taryba taip pat patvirtino tvarką, pagal kurią bus nustatoma, kam taikomas 3 proc. tarifas. Pavyzdžiui, šis tarifas bus taikomas žemei, kuriai gautas leidimas griauti pastatą ir per metus pastatas nėra nugriaunamas, jeigu parengiamas detalusis planas ir per dvejus metus neišduodamas statybos leidimas arba, jei išduotas leidimas, bet ir per trejus metus nebaigtas gyvenamasis arba per dvejus metus nebaigtas komercinės paskirties pastatas.
Nustačius tokius mokesčio tarifus, sostinės tarybos miesto biudžeto pajamos iš šio mokesčio beveik nesikeis. Praplėtus mokesčių mokėtojų bazę ir didesniu tarifu apmokestinant nenaudojamą ar neprižiūrimą žemę, 2013 m. galėtų būti surinkta 0,8 mln. litų daugiau nei 2012 metais (2012 m. planas – 6,6 mln. litų).
Šiuo metu Vilniuje galioja 1,5 proc. žemės mokesčio tarifas nuo indeksuotos nominalios mokestinės vertės. Vidutinis mokestis už arą šiuo metu siekia nuo 5 Lt (Grigiškėse) iki 44 Lt (Senamiestis). Taikant naujuosius tarifus mokesčio dydis galėtų nežymiai – keliais procentais padidėti ar sumažėti priklausomai nuo rinkos vertės.
Palyginimui, Varšuvoje žemės mokestis siekia apie 33-39 Lt už arą, Rygoje – apie 87-115 Lt, Taline – apie 33-2530 Lt už arą, Kaune – apie 22-71 Lt už arą.
