Prekyba moterimis, pasmerktomis uždarbiauti savo kūnu – turbūt labai pelningas „verslas“, jeigu juo rizikuojama užsiimti net po to, kai sugrįžtama į laisvę kalėjus būtent už prekybą žmonėmis.
Židiniai pelno nenešė
Prie tokios nusikalstamos veiklos gana greitai grįžo Pilypų kaimo (Kazlų Rūdos sav.) gyventojas Haris Smirnovas (37 m.). Bedarbis, kartais pagal verslo liudijimą remontuodavęs krosnis ir židinius, labiau linko dirbti nešvariai – ieškoti naujų pažinčių su merginomis, kurias galėtų parduoti į sekso vergiją užsienyje.
2003-iųjų pabaigoje H. Smirnovas su keliais bendrininkais už prekybą žmonėmis buvo nuteistas kalėti beveik 5 metus. Tuokart Marijampolės teismas pripažino jį buvus pagrindinį tarp bendrininkų – policininkai jį vadino įvykdytų nusikaltimų smegenimis. Į laisvę H. Smirnovas išėjo gerokai anksčiau – kalėjęs vos daugiau nei metus.
Kol „zonos“ vartus užvėrusiam vyrui buvo likusi vadinamoji nebaigtos atlikti bausmės uodega – 2 metai ir 9 mėnesiai, jis gyveno ramiai, stengėsi vengti akistatų su pareigūnais. Bet kai tik išsilaisvino iš „uodegos“ gniaužtų, pradėjo vėl aktyviai domėtis merginomis.
Pareigūnai teigia, kad į prekeivių žmonėmis tinklą dažniausiai patenka negalinčios apsiginti, neturinčios užtarėjų, mažai kam rūpinčios merginos – menkesnio intelekto, sunkiai materialiai besiverčiančios, bedarbės, socialiai apleistos, kilusios iš asocialių šeimų. Tokias nelaimėles lengva prikalbinti, įtikinti, o nusikaltimui išaiškėjus – apkvailinti, įrodinėti, kad jos – psichikos ligonės, paveikti liudyti kitaip.
Tokių merginų H. Smirnovas ir jo bičiulis Vidas Genius (35 m.) ieškojo 2009-ųjų pabaigoje Marijampolėje.
Ieškojo merginos
„Mergina turi būti pilnametė, vieniša, be artimųjų, – savo reikalavimus pažįstamai marijampolietei Aidai D. (28 m.) dėstė V. Genius, pravarde Santas. – Ją vežčiausi į užsienį, kad tvarkytų mano namus. Už tai, kad surasi, tau sumokėsiu 1000 litų. Jeigu mergina labai patiks, nepagailėsiu ir 2000.“
Tuo metu Aida dirbo kepykloje, pinigų nuolat stokojo, tad susigundė Santo pasiūlymu ir nutarė, kad merginos ieškančio vyro reikalavimus atitinka jos bendraamžė bendradarbė Jūratė (vardas pakeistas). Ši tuo metu buvo išsiskyrusi su sugyventiniu, viena augino mažametę dukrelę, o Jūratės praeityje – skyrybos su sutuoktiniu, dėl asocialaus gyvenimo būdo prarastos dvi dukros, tuoj įsivaikintos užsieniečių, ir depresijos gydymas ligoninėse.
Jūratė nesusidomėjo Aidos pasakojimu apie viliojantį darbą užsienyje, bet sutiko, kad Aida jos telefono numerį duotų Santui – moteris buvo atvira naujai pažinčiai.
Po kelių savaičių Jūratė jau važiavo švęsti Naujųjų metų su Santu – į Prienus, į jo surastą kompaniją.
Toje kompanijoje buvo H. Smirnovas, jo draugė iš Alytaus Ieva A. ir H. Smirnovo buvusios draugės pilnametis sūnus Milvydas. Būtent šio vaikino nuomojamame bute kompanija ir susibūrė.
Naujųjų košmaras
Naujųjų naktis Prienuose linksma buvo neilgai. Alytiškė Ieva, išgirdusi, kad ją ketinama parduoti į sekso vergiją, pradėjo blaškytis, verkti ir, nutaikiusi momentą, iš buto pabėgo. Netrukus tokias užuominas iš apgirtusių Santo ir H. Smirnovo išgirdo ir Jūratė. H. Smirnovas suokė, kad darbas užsienyje merginas paverčia karalienėmis, nes jos uždirba labai daug pinigų, o dokumentus kelionei esą galima ir padirbti.
Jūratė, užuominas supratusi kaip pasiūlymą, vis kratė galvą – nenorinti ji į užsienį. O kai po ilgesnių kalbų jau kategoriškai atsisakė vykti į užsienį, H. Smirnovas tapo agresyvus. Jūratė puolė ieškoti savo batų, kad galėtų išeiti iš buto, bet H. Smirnovas jos neleido. Maža to, jis tiesiai pasakė: „Niekur neišeisi – pinigai už tave jau sumokėti tavo draugei Aidai, todėl teks atidirbti – dar pirmiau čia būsi išbandyta, ar tinkama dirbti prostitute“. Šiuos įsiutusio vyro žodžius lydėjo keli smūgiai Jūratei per veidą ir kojas.
Draugui pritarė ir Santas. Tik buto šeimininkui Milvydui buvo gaila gąsdinamos ir mušamos, už plaukų tąsomos Jūratės, kurią grasinta išmesti per langą iš ketvirtojo aukšto, todėl jis, kai netrukus paskambino jo motina, paprašė iškviesti policiją.
Šitaip Naujųjų sutikimas Santui ir H. Smirnovui baigėsi antrankiais Prienų policijos areštinėje. O Jūratė pasiskundė pareigūnams, kad buvo sumušta (tai buvo akivaizdu) ir verbuota dirbti prostitute.
Nėrėsi iš kailio
Atrodytų, prekeiviai žmonėmis įkliuvo – byla lengvai turėjo pasiekti teismą. Tik reikėjo, kad įtariamieji liktų suimti ir negalėtų derinti savo tiesų, įtakoti nukentėjusiosios ir liudininkų.
Bet įtariamieji, nors ir atsitvėrę tylos siena, po dviejų parų buvo išleisti į laisvę, kaip dažniausiai ir būna tokiais atvejais, nes operatyviai kaltė nenustatoma – reikia įkalčių ir įrodymų. O tada abu pradėjo galvoti, kaip skubiai paveikti juos jau įskundusią Jūratę, po įvykio paguldytą į Marijampolės ligoninę dėl psichikos sveikatos pablogėjimo, kad ji pakeistų duotus parodymus.
Abu vyrai pasitelkė visas gudrybes: susirado Jūratės draugę Aidą ir Jūratės nuomojamo buto šeimininką, jų dėka pradėjo lankyti Jūratę palatoje, tempė ligonei egzotiškas vaišes, buvo malonūs ir atsiprašinėjo, žadėjo duoti pinigų vaistams, gydymui.
Galiausiai įtariamieji paveikė Jūratę taip, kad po kelių dienų ji sutiko kartu važiuoti į Prienų policiją – buvo nuvežta ir pakeitė savo parodymus įtariamųjų naudai, apkalbėdama save kaip melagę, atsiimdama pretenzijas.
Įtariamieji pergudravo Jūratę ir jos kambario šeimininką, šiam įteikdami 1000 litų ir H. Smirnovo tėvo vardu registruotą automobilį „Mazda“, bet Prienų policijos pareigūnų jie jau negalėjo pergudrauti, nes šie jau buvo surinkę pakankamai įrodymų dėl prekybos žmonėmis.
Vis dėlto iki teismo tyrimas užtruko, nes įtariamieji nutarė slėptis, baimindamiesi pakliūti už grotų. H. Smirnovas buvo surastas šių metų liepos pabaigoje ir suimtas, o V. Genius tik prieš kelis mėnesius įkliuvo Estijoje – ten jis suimtas dėl automobilio vagystės. Jo byla dėl prekybos žmonėmis bus nagrinėjama vėliau.
Teismas skyrė bausmę
Tad neseniai H. Smirnovas dėl naujamečių įvykių Prienuose sėdo į teisiamųjų suolą vienas. Vyras nepripažino savo kaltės – tikino esąs apkalbėtas psichiškai nesveikos Jūratės. Bet teismas pripažino, kad H. Smirnovo kaltė dėl bandymo parduoti Jūratę į sekso vergiją, dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir dėl daryto poveikio yra įrodyta. Už tai prekeivis žmonėmis nuteistas kalėti 4 metus.
Palyginti švelni bausmė skirta todėl, kad nevedęs H. Smirnovas yra vienišas tėvas – turi 10 metų dukrą. Mergaitės mama, kitiems vyrams pagimdžiusi ir daugiau dukterų, pati vaikų neaugina – gyvena užsienyje. H. Smirnovo dukra gyvena su seneliais, tėvo tėvais – kaip ir buvo anksčiau, kai nuteistas tėvas kalėjo Alytaus „zonoje“.
Lemtinga moteris Prie H. Smirnovo nesėkmės Prienuose, jau minėta, prisidėjo faktas, kad jis gerai nepažinojo Jūratės. O štai Marijampolės policijoje ši moteris jau gerai žinoma – ji vis atsiduria šalia smurtaujančių vyrų, bet paskui nebijo juos įskųsti.
2004-ųjų pavasarį Jūratė, gyvendama su sutuoktiniu ir dviem mažamečiais vaikais, pranešė į policiją, kad ją namie išžagino į butą įsiveržęs tuomet bendraamžis jos 23 metų kaimynas. Tai jis padarė, kol Jūratės vyras lauke laukė iškviesto policijos ekipažo. Žagintojas, iškart prisipažinęs, buvo nuteistas kalėti pusketvirtų metų.
Prieš kurį laiką Jūratei pavyko pasiųsti už grotų ir kitą vyrą – savo sugyventinį (34 m.), su kuriuo gyveno apie 7 metus ir nuo kurio buvo laikinai pabėgusi, kai susipažino su Santu ir važiavo švęsti į Prienus. Sugyventinis gavo 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Marijampolės teismas paskelbė įrodęs, kad sugyventinis kelias paras namie skriaudė Jūratę, grubiai versdamas įgyvendinti jo seksualines fantazijas, baugindamas, kad lituokliu išdegins jai ant kūno žodį „kalė“, mušdamas, smaugdamas, grasindamas užmušti. Pats sugyventinis teisme tikino, kad buvo tik apšmeižtas, nes Jūratei pabodęs gyvenimas su tuo pačiu partneriu – norėta nusikratyti jo, kelis kartus teisto ir kalėjusio asmens. Bet teismas patikėjo Jūrate – juolab kad pastaruoju metu lyg pro padidinimo stiklą žiūrima į smurto šeimoje atvejus.
Dabar H. Smirnovas – trečias vyras, Jūratės dėka pasiųstas už grotų.
Tik faktai:
Jūratės draugė Aida D., supažindinusi ją su Santu, dėl prekybos žmonėmis nebuvo kaltinama, nes nebuvo įrodymų, kad ji už tą pažintį būtų gavusi atlygį; tačiau Aida D. – ne iš dorųjų rato: ji laukia teismo dėl įtariamo sukčiavimo.
2003 metais H. Smirnovas Marijampolės teisme buvo nuteistas už prekybą merginomis, kai pareigūnams prieš jį ir dar tris bendrininkus liudijo šešios merginos, 2001-aisiais išvežtos iš Lietuvos į Vokietiją ir parduotos prostitucija bei prekyba žmonėmis besiverčiantiems nusikaltėliams.
Bylos duomenimis, tos merginos užsienyje buvo parduotos už 1200–3000 Vokietijos markių.
Kaltinamieji teisme nuolat kartojo, kad bylą jų atžvilgiu sukurpė policijos ir prokuratūros pareigūnai, o merginas jie veždavę į Vokietiją tik kaip pakeleives, kai važiuodavę į užsienį savo reikalais; atlygio negaudavę – skolą merginos žadėdavusios atiduoti vėliau.
Kaltinamuosius tuokart įmurkdė vienos prostitutės dienoraštis ir tai, kad skirtingu laiku iš įvairių vietovių vežiotos lietuvaitės Vokietijoje pirmiausia visos atsidurdavo prastos reputacijos užsieniečio Naimo rankose.
H. Smirnovas tuomet tikino, kad neva aukomis melagės sutikusios tapti dėl pinigų, kuriais jas esą apdalinę policininkai ir... žurnalistai.
Įdomu, kad tuokart byla dėl prekybos žmonėmis buvo pradėta, kai Kazlų Rūdos policijoje tapo žinoma, jog vienos šio miesto mokyklos muzikos mokytoja Gitana K. (25 m.) siūlė kelioms vyresniųjų klasių moksleivėms vykti padirbėti į Vokietiją – šios, įtarusios, kad teks dirbti prostitutėmis, atsisakė darbo, bet nenutilo.
Įstatymas prekeiviams žmonėmis numato laisvės atėmimą iki 12 metų, bet teismų praktika rodo, kad populiariausia skirti nuteistiesiems mažesnes už šios sankcijos vidurkį bausmes.
Irena ZUBRICKIENĖ
