Išsivaduoti iš smurto – įmanoma?

Per de­šim­t šių me­tų mė­ne­sių Šiau­lių ap­skri­ty­je dėl smur­to šei­mo­se iš­kel­ta dau­giau nei tūks­tan­tis bau­džia­mų­jų by­lų. To­kia Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo sta­tis­ti­ka.

Pa­gal­bą smur­to au­koms Šiau­liuo­se tei­kian­čio Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ro va­do­vė Sa­lo­mė­ja Ja­su­die­nė sa­ko, kad tei­sia­mas smur­tau­to­jas – tik da­lis dar­bo ko­vo­je su smur­tu. Ne­ma­žiau svar­bu pa­dė­ti at­si­ties­ti smur­to au­koms.

Au­ka tam­pa skriau­di­ko gy­nė­ja

Dau­giau­sia iki­teis­mi­nių ty­ri­mų dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je iš dau­giau nei tūks­tan­čio šie­met pra­dė­ta Šiau­lių mies­te – per 300, Šiau­lių ra­jo­ne – dau­giau nei 200.

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos sta­tis­ti­ka ro­do, kad apie 85 pro­cen­tus skriau­di­kų bū­na ne­blai­vūs. Ne­men­kas pro­cen­tas ir ne­blai­vių nu­skriaus­tų­jų.

Ta­čiau neretai nu­ken­tė­ju­sie­ji mė­gin­a ap­gin­ti į areš­ti­nę iš­ve­ža­mą skriau­di­ką, ir ti­ki­na, jog pra­neš­da­mi apie in­ci­den­tą po­li­ci­jai te­no­rė­ję pa­gąs­din­ti.

Po­li­ci­jos ne­ste­bi­na ir tai, kad ki­tą­dien po pa­tir­to smur­to au­ka ne­be­tu­ri pre­ten­zi­jų smur­tau­to­jui ir pra­šo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trauk­ti, ven­gia vyk­ti pas eks­per­tus.

„Kaip pa­dė­ti au­kai, kai ji ne­be­no­ri, kad smur­tau­to­jui bū­tų tai­ko­ma kar­do­mo­ji prie­mo­nė – įpa­rei­go­ji­mas gy­ven­ti sky­rium, ne­prieš­ta­rau­ja ar net kvie­čia jį grįž­ti į sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą?“ – re­to­riš­kai klau­sia Šiau­lių po­li­ci­jos at­sto­vė spau­dai Gai­lu­tė Smag­riū­nie­nė.

Ban­dė ap­gin­ti su­tuok­ti­nį

Ne­se­niai Šiau­lių apy­gar­dos teis­mas iš­nag­ri­nė­jo šiau­lie­tės ape­lia­ci­nį skun­dą, ku­riuo ji pra­šė pa­keis­ti Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo nuo­spren­dį dėl pa­skir­tos ke­tu­rių mė­ne­sių baus­mės, ją at­lie­kant pa­tai­sos na­muo­se šei­mo­je nuo­lat smur­ta­vu­siam ir tris kar­tus dėl to teis­tam su­tuok­ti­niui.

Mo­te­ris krei­pė­si į aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mą, pra­šy­da­ma pa­keis­ti baus­mę, esą teis­mas, skir­da­mas ne­lais­vę, ne­si­va­do­va­vo tei­sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais.

Mo­te­ris mo­ty­va­vo, kad be vy­ro ji neiš­gy­vens, ne­su­mo­kės nuo­mos bei ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių. Anot mo­ters, su­tuok­ti­nis jos at­si­pra­šė ir ji su­pra­to, kad į po­li­ci­ją ne­rei­kė­jo skam­bin­ti.

Ta­čiau ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jų ko­le­gi­ja neįž­vel­gė ga­li­my­bės tai­ky­ti baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mą, nes anks­tes­ni vy­ro teis­tu­mai yra už smur­ti­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mus, be to, pa­sku­ti­nis bu­vo pa­da­ry­tas teis­tu­mui neiš­ny­kus.

Ieš­ko­ti pa­gal­bos nė­ra gė­da

Pa­na­šų at­ve­jį pri­si­me­na ir Spe­cia­li­zuo­to pa­gal­bos cent­ro (SPC) va­do­vė bei kon­sul­tan­tė S. Ja­su­die­nė.

In­for­muo­ta apie smur­tą vie­no­je šiau­lie­čių šei­mo­je ji pri­si­me­na pa­skam­bi­nu­si ir pa­si­tei­ra­vu­si, kuo ga­lė­tų au­kai pa­dė­ti. Skriaus­ta mo­te­ris jai pa­sa­kė, kad da­bar jai rei­kia pa­gal­bos su­si­grą­žin­ti vy­rą.

SPC spe­cia­lis­tė iš gy­ve­ni­miš­kų is­to­ri­jų jau ir ne­plo­ną kny­gą su­dė­tų. Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­dė­ti smur­to au­koms ga­li­ma, kar­tais už­ten­ka tik pa­lai­ky­ti mo­ra­liai, pa­drą­sin­ti pa­si­rink­ti gy­ve­ni­mą be smur­to. O kar­tais ir su­teik­ti tei­si­nę, psi­cho­lo­gi­nę, in­for­ma­ci­nę pa­gal­bą.

Ta­čiau pa­gel­bė­ti, pa­brė­žia S. Ja­su­die­nė, įma­no­ma tik tiek, kiek tos pa­gal­bos no­ri ar­ba ją prii­ma pa­ti au­ka.

Į Šiau­liuo­se, Auš­ros alė­jo­je 64 įsi­kū­ru­sį Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­rą per de­šimt šių me­tų mė­ne­sių krei­pė­si 189 as­me­nys – 111 – per po­li­ci­ją ir 70, iš ku­rių ir du vy­rai, tie­siai į SPC spe­cia­lis­tus.

Cent­ro kon­sul­tan­tai pa­ste­bė­ję, kad kal­bė­ti apie pa­ti­ria­mą smur­tą dau­ge­liui au­kų vis dar yra gė­da. To­dėl mo­te­rys ne­re­tai pri­si­sta­to skriau­džia­mų­jų drau­gė­mis, pa­žįs­ta­mo­mis, ir tei­gia te­no­rin­čios pa­si­kon­sul­tuo­ti, kaip ga­li­ma pa­dė­ti ar­ti­mam žmo­gui.

Kal­ban­tis paaiš­kė­ja, kad pa­gal­bos ieš­ko pa­ti pa­šne­ko­vė, o ne kaž­kas ki­tas.

“ Svar­bu pa­dė­ti, – tei­gia S. Ja­su­die­nė. – Ta­čiau au­kos tu­rė­tų su­pras­ti, kad smur­tas – jo­kia gė­da, gė­da yra kęs­ti smur­tą ken­kiant ne tik sau, bet ir sa­vo vai­kams. No­rė­čiau, kad mo­te­rys bū­tų at­vi­res­nės.“

Pa­gal­bos pra­šo ar­ti­mie­ji

Kar­tą S. Ja­su­die­nės va­do­vau­ja­mą cent­rą in­ter­ne­tu su­si­ra­do tė­tis, prieš ku­rio duk­rą smur­ta­vo jos vy­ras. Pas­kam­bi­no, pa­pra­šė su­si­tik­ti.

„Pir­mą kar­tą vy­riš­kis atė­jo vie­nas, ki­tą­kart su duk­ra. Ji net akių ne­pa­kė­lė, vis klau­sė­si. Apie žen­to psi­cho­lo­gi­nį smur­tą kal­bė­jo tik tė­vas, – pa­sa­ko­ja S. Ja­su­die­nė. – Daug kar­tų jie bu­vo atė­ję. Mo­te­riai pa­vy­ko pa­dė­ti iš­trūk­ti iš, kaip jai at­ro­dė, be­vil­tiš­kos si­tua­ci­jos.“

Ki­tą­kart krei­pė­si mo­te­ris, ku­ri klau­sė pa­ta­ri­mo, kaip pri­kal­bin­ti vy­ro te­ro­ri­zuo­ja­mą drau­gę kreip­tis pa­gal­bos.

Pri­kal­bin­ti pa­vy­ko. Pa­si­ro­do, šios šiau­lie­tės skriau­di­kas – aukš­to ran­go Šiau­lių pa­rei­gū­nas. Psi­cho­lo­gi­nį smur­tą ken­tu­si mo­te­ris sa­kė ne­no­rin­ti su­ga­din­ti su­tuok­ti­niui kar­je­ros, pa­da­ry­ti ne­pa­to­gu­mų.

Po vie­nos pa­skai­tos prie SPC va­do­vės priė­ju­si mo­te­ris pa­si­sa­kė pa­ti­rian­ti smur­tą, pa­pra­šė pa­gal­bos. Ta­čiau po ke­lių mi­nu­čių pra­ne­šė, jog neat­va­žiuos į su­si­ti­ki­mą.

„Anot tos mo­ters, smur­tas jai, kaip ir jos se­ne­lei bei ma­mai, nu­lem­tas li­ki­mo, – pri­si­mi­nė S. Ja­su­die­nė. – Ma­to­te, kaip smur­tas ga­li su­gniuž­dy­ti žmo­gų.“

Ji pri­si­mi­nė eko­no­mi­nio smur­to at­ve­jį. Vie­nai iš­si­la­vi­nu­siai šiau­lie­tei ne­bu­vo lei­džia­ma dirb­ti, vy­ras per sa­vai­tę jai te­duo­da­vo vos de­šimt li­tų. Šią mo­te­rį kęs­ti smur­tą ver­tė ma­te­ria­li­niai da­ly­kai.

Smur­tas - kaip nor­ma

SPC va­do­vė iš dar­bi­nės pa­tir­ties ži­no, jog smur­to, ir ne­bū­ti­nai fi­zi­nio, ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je yra la­bai daug. Smur­to yra vi­suo­se so­cia­li­niuo­se sluoks­niuo­se ir smur­tau­ja ne­bū­ti­nai gir­ti as­me­nys. Daug mo­te­rų smur­tą dėl tam tik­rų prie­žas­čių ken­čia dau­gy­bę me­tų.

Mo­te­rys kar­tais ma­no, kad įžei­di­nė­ji­mas, že­mi­ni­mas nė­ra smur­tas.

„Svar­bu, kad au­ka su­vok­tų tu­rin­ti tei­sę gy­ven­ti be smur­to, koks jis bū­tų – fi­zi­nis, psi­cho­lo­gi­nis, eko­no­mi­nis ar sek­sua­li­nis, – sa­kė SPC va­do­vė. – Kar­tais mo­te­rys man sa­ko: vie­nas kar­tas yra at­leis­ti­nas. Esu tik­ra, kad smur­tau­ti ne­ga­li­ma nė vie­no, pa­brė­žiu, nė vie­no kar­to!“

Daž­nai nu­ken­tė­ju­sie­ji, anot S. Ja­su­die­nės, ne­ži­no, kas yra tas SPC. To­dėl pra­šo­ma po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją smur­to au­koms, kur jos ga­lė­tų gau­ti vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą.

„Ty­lė­da­mos ir ken­tė­da­mos mo­te­rys, ken­kia ne tik sau. Ma­ty­da­mi smur­tą ar jį ken­čian­tys vai­kai mo­ko­si gy­ven­ti: smur­tau­ti ar­ba ken­tė­ji­mą prii­ma kaip nor­mą. Vis­kas atei­na iš šei­mos“, – sa­ko Spe­cia­li­zuo­tos pa­gal­bos cent­ro va­do­vė S. Ja­su­die­nė.

Spe­cia­li­zuo­tas pa­gal­bos cent­ras įsi­kū­ręs Šiau­liuo­se, Auš­ros alė­jo­je 64. Te­le­fo­nas dar­bo va­lan­do­mis (841) 520239, (8652) 24232.

Edita KARKLELIENĖ