REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ver­tin­giau­sia 2011 me­tų ben­dro­ve in­ves­ti­ci­nis ban­kas „GILD Ban­kers“ pa­skel­bė AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“. Šia­me ver­tin­giau­sių įmo­nių šim­tu­ke pa­ste­bė­tos ir aly­tiš­kių ro­ki­ruo­tės: iš są­ra­šo iš­kri­to UAB „Al­kes­ta“, o 86-oje vie­to­je at­si­ra­do UAB „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“. Apie sis­te­min­go dar­bo sėk­mę ir įmo­nės pri­ori­te­tus kal­bė­jo­me su po­ro­lo­no ga­myk­los „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi Vla­dis­la­vu Gu­ne­vi­čiu­mi ir jo pa­va­duo­to­ju Ka­zi­mie­ru Sven­tic­ku.

REKLAMA
REKLAMA

Vie­nų ver­tė ma­žė­jo, ki­tų di­dė­jo

Iš ly­de­rio po­zi­ci­jos „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ iš­stū­mė 2010-ųjų pre­ky­bos mil­ži­ną UAB „Ma­xi­ma gru­pė“, skel­bia­ma „Ver­slo ži­nio­se“. Maž­me­ni­ne ir did­me­ni­ne pre­ky­ba be­si­ver­čian­čios „Ma­xi­mos gru­pės“ ver­tė su­ma­žė­jo 1,285 mi­li­jar­do li­tų, o AB „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ pa­di­dė­jo 0,346 mlrd. li­tų. Šio tei­gia­mo po­ky­čio už­te­ko, kad „Ma­xi­ma gru­pė“ pra­ras­tų ly­de­rio po­zi­ci­ją. Jau an­trą kar­tą su­da­ry­ta­me ver­tin­giau­sių ša­lies įmo­nių šim­tu­ke 3–5 vie­tas už­ima tos pa­čios įmo­nės kaip ir 2010-ųjų šim­tu­ke, ver­tin­giau­sių­jų po­zi­ci­jų ne­už­lei­džia ban­kai AB „Swed­bank“ ir SEB ban­kas bei te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų ben­dro­vė AB įmo­nių gru­pė TEO LT.

REKLAMA

„Ver­slo ži­nių“ duo­me­ni­mis, su­da­rant ver­tin­giau­sių­jų šim­tu­ką įmo­nės bu­vo ver­ti­na­mos pa­gal jų ak­ci­jų ver­tę 2011 me­tų pa­bai­go­je, o tų ben­dro­vių, ku­rios ne­įtrauk­tos į bir­žų są­ra­šus, ak­ci­jų ver­tė nu­sta­ty­ta pa­gal vie­šai pri­ei­na­mą in­for­ma­ci­ją ir pa­ly­gi­na­mų­jų dau­gik­lių ver­ti­ni­mų me­to­du. „GILD Ban­kers“ skai­čia­vi­mais, per­nai šim­to di­džiau­sių Lie­tu­vos įmo­nių ver­tė sie­kė 40 mlrd. li­tų, o 2010-ai­siais jos įver­tin­tos 44 mlrd. li­tų.

REKLAMA
REKLAMA

Aly­tiš­kių ro­ki­ruo­tės

2011 me­tų ver­tin­giau­sių­jų šim­tu­ke ne­be­li­ko sta­ty­bos ir ke­lių tie­si­mo įmo­nių, tarp jų ir aly­tiš­kiams ge­rai ži­no­mos „Al­kes­tos“. Pa­gal įmo­nių re­zul­ta­tus šim­tu­ke de­biu­ta­vo ir į 86 vie­tą šok­te­lė­jo Aly­taus prie­mies­ty­je įsi­kū­ru­si po­ro­lo­no ga­myk­la „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“. Ana­li­ti­kų duo­me­ni­mis, šios įmo­nės ver­tė 107 mln. li­tų – tai vie­nin­te­lė Aly­taus re­gio­no įmo­nė, pa­te­ku­si į ver­tin­giau­sių­jų šim­tu­ką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per 14 gy­va­vi­mo me­tų ino­va­ty­vi ben­dro­vė kas­met di­di­no ga­my­bos ir par­da­vi­mo ap­im­tį, in­ves­ta­vo į nau­ją tech­ni­ką ir per­so­na­lą. Vien 2012-ai­siais mo­der­niai įran­gai ir trans­por­to prie­mo­nėms įsi­gy­ti skir­ta per 2 mln. li­tų. Įmo­nė ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja 1500 kvad­ra­ti­nių met­rų pa­di­din­ti san­dė­lių plo­tą.

„Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ tu­ri kuo pa­si­džiaug­ti – per šių me­tų de­šimt mė­ne­sių, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu 2011-ai­siais, ben­dro­vės par­da­vi­mas iš­au­go 14 proc., nuo lie­pos 1 die­nos vi­du­ti­niš­kai 4 proc. pa­di­din­tas ir dar­bi­nin­kų dar­bo už­mo­kes­tis. Kaip pa­ste­bi įmo­nės va­do­vas V.Gu­ne­vi­čius, „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ jau ke­le­ri me­tai yra vie­na sėk­min­giau­siai dir­ban­čių tarp­tau­ti­nės kom­pa­ni­jos „Vi­taG­roup“ įmo­nių, len­kian­ti kur kas la­biau pa­ty­ru­sias Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ar Olan­di­jos fir­mas.

REKLAMA

Svar­biau­sia – per­so­na­las ir dar­bų sau­ga

Ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus V.Gu­ne­vi­čiaus pa­klau­sė­me, kaip pa­vy­ko pa­siek­ti 86-ą ver­tin­giau­sių Lie­tu­vos įmo­nių šim­tu­ko vie­tą. „Tai yra sun­kus ir kryp­tin­gas žmo­nių dar­bas. Mes gal­vo­ja­me ne tik apie šian­die­ną, bet ir apie ryt­die­ną. Pro­duk­tai, žmo­nės, jų kva­li­fi­ka­ci­ja – vis­kas svar­bu. Spren­džia­me, pa­gal ko­kią stra­te­gi­ją dirb­si­me skir­tin­go­se rin­ko­se, kas mums svar­bu ke­le­riems me­tams į prie­kį”, – kal­bė­jo di­rek­to­rius.

REKLAMA

Dar­buo­to­jai ir dar­bų sau­ga – pa­ma­ti­nės įmo­nės ver­ty­bės. Dar­buo­to­jų lo­ja­lu­mas aki­vaiz­dus. 80–90 proc. dir­ban­čių žmo­nių ne­pa­si­kei­tę, kaip pa­ste­bi va­do­vas, dėl šios prie­žas­ties vi­di­niai įmo­nės ry­šiai taip pat la­bai ge­rai su­si­klos­tę, nė­ra vi­di­nių kon­flik­tų. „Dar­buo­to­jai iš­mo­kę sa­vo dar­bą, jie ži­no, ką da­ro, ko­dėl, jie yra at­vi­ri. Mes no­ri­me, jog dar­buo­to­jai ži­no­tų, kad jie yra įmo­nės da­lis, kad nė­ra ma­žų dar­bų, vi­si dar­bai la­bai svar­būs. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri jaus­tis reikš­min­gas, su­pras­ti dar­bo svar­bą“, – įsi­ti­ki­nęs di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas K.Sven­tic­kas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Už­grū­di­no sun­kus star­tas

Sėk­min­gas ver­slas – sun­ki pra­džia, tai mi­tas ar re­a­ly­bė? Ver­sle, kaip ir gy­ve­ni­me, ne­bū­na vien gra­žių die­nų, po ne­sėk­min­go san­do­rio ga­li ap­lan­ky­ti ir sėk­mė. Ta­čiau ar ties ban­kro­to ri­ba ba­lan­sa­vu­si įmo­nė ga­li at­si­gau­ti ir tap­ti vie­na ver­tin­giau­sių Lie­tu­vo­je? Aki­vaiz­du, kad taip. Bū­tent to­kia sėk­mės is­to­ri­ja žen­kli­na „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ ke­lią.

„Kai pa­lei­do­me fab­ri­ką, po me­tų lyg ir at­si­ga­vo­me, pra­dė­jo­me ga­min­ti tą, kas bu­vo nu­sa­ky­ta pa­gal pro­gra­mą. Ta­čiau at­ėjo Ru­si­jos kri­zė, mui­tai, ir vie­ną die­ną mes li­ko­me be par­da­vi­mo. At­va­žiuo­ja an­glai ir sa­ko: „Ren­gia­mės jus už­da­ry­ti, su­si­ruoš­kit už­da­ry­mo pla­ną.“ Ta­čiau mes su tuo ne­su­ti­ko­me, tu­rė­jo­me sa­vo pla­ną, pa­pra­šė­me duo­ti lai­ko. Jie da­vė, ir nuo to pra­si­dė­jo mū­sų ki­li­mas. Žmo­nėms bu­vo at­vi­rai sa­ko­ma, kad ne ak­ci­nin­kams, o mums rei­ka­lin­gas šis fab­ri­kas, kad gy­ven­tu­me, dirb­tu­me, džiaug­tu­mės, už­dirb­tu­me. Ta­da bu­vo pa­so­din­tas ker­ti­nis me­de­lis, vi­si žmo­nės ži­no­jo ir gal­vo­jo, ka­ria­vo už sa­vo dar­bo vie­tą. Da­bar tik­rai nė vie­nas dar­buo­to­jas ne­gal­vo­ja taip, kad šian­dien už­da­ry­siu du­ris, o pir­ma­die­nį at­ėjęs pa­svars­ty­siu, ką to­liau da­ry­ti“, – dar­buo­to­jų są­mo­nin­gu­mu džiau­gė­si V.Gu­ne­vi­čius.

REKLAMA

Šiuo me­tu po­ro­lo­no ga­myk­lo­je pats par­da­vi­mo se­zo­no įkarš­tis – dir­ba­ma tri­mis pa­mai­no­mis, kas­dien pas bal­dų ir čiu­ži­nių ga­min­to­jus iš­ke­liau­ja vi­du­ti­niš­kai po 73 to­nas įvai­rių rū­šių elas­ti­nio pu­tų po­liu­re­ta­no blo­kų ir de­ta­lių. To­dėl di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad ir dar­buo­to­jai kar­tais pa­vargs­ta, – tem­pas di­de­lis: „Ži­no­ma, kar­tais mes vi­si pa­vargs­ta­me, esa­me žmo­nės, o dar­bo tem­pas iš tie­sų di­de­lis. Šian­dien itin svar­bu įsi­klau­sy­ti į klien­to po­rei­kius, juos ap­tar­nau­ti su­tar­tu lai­ku. Tai yra kom­plek­si­nio dar­bo vai­sius – ne tik ad­mi­nist­ra­ci­ja, par­da­vi­mo, ga­my­bos sky­riai, bet ir pats žmo­ge­lis tu­ri steng­tis. Svar­bu, kad žmo­nės ne­bi­jo kal­bė­ti, iš­sa­ko sa­vo lū­kes­čius ir no­rus, pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus.“

REKLAMA

Ko­ky­biš­ka ir už­tik­rin­ta – eks­por­tas

Lie­tu­vo­je par­duo­da­ma apie 30 proc. „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ pro­duk­ci­jos. Tiek vie­ti­nė­je, tiek už­sie­nio rin­ko­se ypač pa­klau­sus iš­skir­ti­nių sa­vy­bių vis­ko­e­las­ti­nis pu­tų po­liu­re­ta­nas, žy­mi­mas ša­ly­je ir už­sie­ny­je pa­ten­tuo­ja­mu pre­kės žen­klu „Vi­ta­Rest“, di­dė­ja ir la­mi­nuo­tų me­džia­gų par­da­vi­mas.

Eks­por­tas – vie­nas svar­biau­sių ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mo ga­ran­tų. Eko­no­mis­tų nuo­mo­ne, bū­tent re­kor­diš­kai di­dė­jan­tis eks­por­tas 2010 me­tais pa­dė­jo at­si­gau­ti vals­ty­bės eko­no­mi­kai. Pa­grin­di­nė įmo­nės „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ eks­por­to ša­lis yra Len­ki­ja. „Pa­ti „Vi­taG­roup“ Len­ki­jo­je tu­ri du fab­ri­kus, se­niau mums ne­bu­vo lei­džia­ma to­je rin­ko­je nie­ko da­ry­ti, nes pro­duk­tų ga­ma bu­vo to­kia pa­ti. Ta­čiau mes su­gal­vo­jo­me ki­tą pro­duk­tų ga­mą ir su ja at­vė­rė­me Len­ki­jos rin­ką. Dar­bų kom­plek­sas len­kams pa­ro­dė, kad ga­li­me dirb­ti, ir mums jie at­ve­ria du­ris, nors ten yra la­bai daug stip­rių kon­ku­ren­tų“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius, įsi­ti­ki­nęs, kad lie­tu­viai sa­vo ge­no­fon­de tu­ri to­kį da­ly­ką, ku­rio kar­tais gė­di­ja­si – darbš­tu­mą ir žo­džio lai­ky­mą­si.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ru­si­ja, Ka­li­ning­ra­do sri­tis taip pat svar­bios įmo­nės eks­por­to ša­lys. „Ru­sai at­si­tvė­rę sie­na, ku­ri drau­ge juos izo­liuo­ja nuo vys­ty­mo­si. Daž­nai pas mus at­vyks­ta part­ne­rių iš Ru­si­jos, jie ma­to, kad iš mū­sų ga­li­ma pa­si­sem­ti idė­jų, ma­to, kur link su­ka Va­ka­rai. Mes su klien­tu dir­ba­me įvai­riap­la­ne pras­me, ne tik kad pirk ir mo­kėk. Pa­aiš­ki­na­me, kur link ei­ti, kas yra ge­riau, net kaip ga­min­ti ar ko­kių stak­lių rei­kia, – su per­spek­ty­va į at­ei­tį, no­rė­da­mi už­si­tik­rin­ti ne tik šian­die­ną, bet ir ryt­die­ną“, – apie eks­por­tą kal­bė­jo V.Gu­ne­vi­čius.

REKLAMA

Pa­si­ti­kė­ji­mui, pa­žan­gai, kar­toms

"Ver­slo ži­nio­se“ pa­skel­bus in­for­ma­ci­ją apie ver­tin­giau­sių įmo­nių šim­tu­ką bu­vo pa­si­ro­dę nuo­mo­nių, kad ben­dro­vėms tai ga­li tap­ti pa­pil­do­ma rin­ko­da­ros prie­mo­ne. Di­rek­to­riaus klau­sė­me, ar jie nu­ma­tę stra­te­gi­ją, kaip iš­nau­dos šį sa­vo pra­na­šu­mą. „Gir­tis, ko­kie mes ge­ri, – la­bai trum­pas ke­lias. Taip, tai yra pa­sa­ky­mas, kad jūs dir­ba­te su ne­vie­na­die­niu part­ne­riu ar tie­kė­ju, ir mes to­kie esam. Mus pri­pa­ži­no net be mū­sų pra­šy­mo, tai yra la­bai svar­bu. So­li­du­mas, pa­ti­ki­mu­mas – mū­sų jė­ga. Dar­bo me­to­dų ki­ti­mo mes ne­nu­ma­to­me. Aiš­ku, yra tam tik­ra pro­duk­tų plėt­ros stra­te­gi­ja, ir mū­sų įmo­nės ke­lias nu­ma­ty­tas, o pri­pa­ži­ni­mas vi­sa­da ge­rai. Tai reiš­kia, kad da­rė­me tei­sin­gą dar­bą“, – įsi­ti­ki­nęs di­rek­to­rius.

REKLAMA

Pa­va­duo­to­jo nuo­mo­ne, šis įver­ti­ni­mas yra tarp­tau­ti­nis – tai už­tik­ri­na ža­lia­vų tie­kė­jų ir pro­duk­ci­jos pir­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mą.

Ir di­rek­to­rius, ir pa­va­duo­to­jas daž­nai ak­cen­tuo­ja pa­ma­ti­nes įmo­nės ver­ty­bes – žmo­gų ir sau­gą, ta­čiau ki­tas svar­bus įmo­nės tiks­las – tech­no­lo­gi­jų plėt­ra ir mo­der­ni­za­vi­mas. V.Gu­ne­vi­čius juo­kau­ja, kad ir šiuo­lai­ki­nis jau­ni­mas tur­būt ne­mo­kė­tų skai­čiuo­ti skait­liu­kais ar­ba ma­žas vai­kas ka­žin ar su­ge­bė­tų skam­bin­ti su­ka­mu te­le­fo­nu. „Dar­bo tem­pas ir pro­gre­sas yra bū­ti­ni. Jei­gu tu ne­at­si­nau­jin­si, jei­gu nei­eš­ko­si nau­jų spren­di­mų, ir tech­no­lo­gi­nių, ir efek­ty­vu­mo ge­ri­ni­mo, taip pat dar­bų sau­gos pras­me, – pra­lo­ši. Vi­są lai­ką rei­kia ras­ti idė­ją, ku­ri at­neš re­zul­ta­tą at­ei­ty­je. Per­da­žius fa­sa­dą es­mė ne­pa­si­kei­čia, to­dėl bū­ti­na ieš­ko­ti nau­jų spren­di­mų ir tech­no­lo­gi­jų at­žvil­giu“, – sam­pro­ta­vo di­rek­to­rius.

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai, kad Lie­tu­vo­je gims­ta­mu­mas pa­sie­kęs kri­ti­nę sta­di­ją kal­ba­ma jau se­niai, ta­čiau kas da­ro­ma pa­dė­čiai pa­keis­ti? Ap­si­lan­kius „Vi­ta Bal­tic In­ter­na­tio­nal“ la­biau­siai nu­ste­bi­na tai, kad čia ne tik ski­ria­mas dė­me­sys dir­ban­čiam žmo­gui, bet ir mąs­to­ma apie jo šei­mą – jos ge­ro­vę ir gau­są.

„La­bai svar­bu rū­pin­tis dar­buo­to­jų svei­ka­ta, sten­gia­mės, kad žmo­nės dirb­tų sau­giai, ta­čiau sten­gia­mės rū­pin­tis ir šei­mo­mis. Jei­gu na­mie blo­ga at­mo­sfe­ra, jei­gu šei­mos na­riai ne­su­pran­ta, ką žmo­gus da­ro, jis į dar­bą at­ei­na pras­tos nuo­tai­kos. Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad mū­sų įmo­nės dar­buo­to­jai šiais me­tais su­si­lau­kė tur­būt dau­giau­sia nau­ja­gi­mių. Tai ir­gi pa­ro­do, kad mums svar­bu ne tik žmo­gaus, bet ir šei­mos ge­ro­vė. Tei­sin­gai vyk­do­mas dar­bas, tei­sin­gai mo­ka­mas ar­ba lai­mė dar­be, ku­rią su­tei­kia­me mes, kaip darb­da­viai, at­ne­ša ge­rą šei­mos nuo­tai­ką – jie ga­li ka­lė­di­niam sta­lui skir­ti dau­giau pi­ni­gų, iš­vyk­ti pa­si­il­sė­ti. Dėl to džiau­gia­mės“, – su šyp­se­na vei­de kal­bė­jo V.Gu­ne­vi­čius.

Kad įmo­nė­je bū­tų ge­ri­na­mi gims­ta­mu­mo ro­dik­liai, di­rek­to­rius pu­siau rim­tai, pu­siau juo­kais rū­pin­tis pa­sky­rė at­sa­kin­gą už dar­bą su per­so­na­lu pa­va­duo­to­ją K.Sven­tic­ką. Šio ka­bi­ne­te iš­kil­min­go­je vie­to­je pūp­so gan­dras su vai­ke­liu krep­šy­je. Tai – sim­bo­lis, kad pa­va­duo­to­jas, be ki­tų jam pa­ves­tų dar­bų, ne­pa­mirš­tų ir pa­ska­tin­ti dar­buo­to­jų di­din­ti gre­tas. „Ma­no nuo­pel­nas čia tik toks, kad daž­no­kai juo­kais, bet tru­pu­tį įky­riai pa­zyz­da­vau jau­nie­siems ko­le­goms rū­pin­tis de­mo­gra­fine si­tu­a­ci­ja, kol ne­vė­lu. Už tai ir tą gan­drą ga­vau do­va­nų“, – kuk­li­no­si pa­va­duo­to­jas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų