Vertingiausia 2011 metų bendrove investicinis bankas „GILD Bankers“ paskelbė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Šiame vertingiausių įmonių šimtuke pastebėtos ir alytiškių rokiruotės: iš sąrašo iškrito UAB „Alkesta“, o 86-oje vietoje atsirado UAB „Vita Baltic International“. Apie sistemingo darbo sėkmę ir įmonės prioritetus kalbėjome su porolono gamyklos „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Vladislavu Gunevičiumi ir jo pavaduotoju Kazimieru Sventicku.
Vienų vertė mažėjo, kitų didėjo
Iš lyderio pozicijos „Lietuvos geležinkeliai“ išstūmė 2010-ųjų prekybos milžiną UAB „Maxima grupė“, skelbiama „Verslo žiniose“. Mažmenine ir didmenine prekyba besiverčiančios „Maximos grupės“ vertė sumažėjo 1,285 milijardo litų, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ padidėjo 0,346 mlrd. litų. Šio teigiamo pokyčio užteko, kad „Maxima grupė“ prarastų lyderio poziciją. Jau antrą kartą sudarytame vertingiausių šalies įmonių šimtuke 3–5 vietas užima tos pačios įmonės kaip ir 2010-ųjų šimtuke, vertingiausiųjų pozicijų neužleidžia bankai AB „Swedbank“ ir SEB bankas bei telekomunikacijų bendrovė AB įmonių grupė TEO LT.
„Verslo žinių“ duomenimis, sudarant vertingiausiųjų šimtuką įmonės buvo vertinamos pagal jų akcijų vertę 2011 metų pabaigoje, o tų bendrovių, kurios neįtrauktos į biržų sąrašus, akcijų vertė nustatyta pagal viešai prieinamą informaciją ir palyginamųjų daugiklių vertinimų metodu. „GILD Bankers“ skaičiavimais, pernai šimto didžiausių Lietuvos įmonių vertė siekė 40 mlrd. litų, o 2010-aisiais jos įvertintos 44 mlrd. litų.
Alytiškių rokiruotės
2011 metų vertingiausiųjų šimtuke nebeliko statybos ir kelių tiesimo įmonių, tarp jų ir alytiškiams gerai žinomos „Alkestos“. Pagal įmonių rezultatus šimtuke debiutavo ir į 86 vietą šoktelėjo Alytaus priemiestyje įsikūrusi porolono gamykla „Vita Baltic International“. Analitikų duomenimis, šios įmonės vertė 107 mln. litų – tai vienintelė Alytaus regiono įmonė, patekusi į vertingiausiųjų šimtuką.
Per 14 gyvavimo metų inovatyvi bendrovė kasmet didino gamybos ir pardavimo apimtį, investavo į naują techniką ir personalą. Vien 2012-aisiais moderniai įrangai ir transporto priemonėms įsigyti skirta per 2 mln. litų. Įmonė artimiausiu metu planuoja 1500 kvadratinių metrų padidinti sandėlių plotą.
„Vita Baltic International“ turi kuo pasidžiaugti – per šių metų dešimt mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2011-aisiais, bendrovės pardavimas išaugo 14 proc., nuo liepos 1 dienos vidutiniškai 4 proc. padidintas ir darbininkų darbo užmokestis. Kaip pastebi įmonės vadovas V.Gunevičius, „Vita Baltic International“ jau keleri metai yra viena sėkmingiausiai dirbančių tarptautinės kompanijos „VitaGroup“ įmonių, lenkianti kur kas labiau patyrusias Vokietijos, Prancūzijos ar Olandijos firmas.
Svarbiausia – personalas ir darbų sauga
Generalinio direktoriaus V.Gunevičiaus paklausėme, kaip pavyko pasiekti 86-ą vertingiausių Lietuvos įmonių šimtuko vietą. „Tai yra sunkus ir kryptingas žmonių darbas. Mes galvojame ne tik apie šiandieną, bet ir apie rytdieną. Produktai, žmonės, jų kvalifikacija – viskas svarbu. Sprendžiame, pagal kokią strategiją dirbsime skirtingose rinkose, kas mums svarbu keleriems metams į priekį”, – kalbėjo direktorius.
Darbuotojai ir darbų sauga – pamatinės įmonės vertybės. Darbuotojų lojalumas akivaizdus. 80–90 proc. dirbančių žmonių nepasikeitę, kaip pastebi vadovas, dėl šios priežasties vidiniai įmonės ryšiai taip pat labai gerai susiklostę, nėra vidinių konfliktų. „Darbuotojai išmokę savo darbą, jie žino, ką daro, kodėl, jie yra atviri. Mes norime, jog darbuotojai žinotų, kad jie yra įmonės dalis, kad nėra mažų darbų, visi darbai labai svarbūs. Kiekvienas žmogus turi jaustis reikšmingas, suprasti darbo svarbą“, – įsitikinęs direktoriaus pavaduotojas K.Sventickas.
Užgrūdino sunkus startas
Sėkmingas verslas – sunki pradžia, tai mitas ar realybė? Versle, kaip ir gyvenime, nebūna vien gražių dienų, po nesėkmingo sandorio gali aplankyti ir sėkmė. Tačiau ar ties bankroto riba balansavusi įmonė gali atsigauti ir tapti viena vertingiausių Lietuvoje? Akivaizdu, kad taip. Būtent tokia sėkmės istorija ženklina „Vita Baltic International“ kelią.
„Kai paleidome fabriką, po metų lyg ir atsigavome, pradėjome gaminti tą, kas buvo nusakyta pagal programą. Tačiau atėjo Rusijos krizė, muitai, ir vieną dieną mes likome be pardavimo. Atvažiuoja anglai ir sako: „Rengiamės jus uždaryti, susiruoškit uždarymo planą.“ Tačiau mes su tuo nesutikome, turėjome savo planą, paprašėme duoti laiko. Jie davė, ir nuo to prasidėjo mūsų kilimas. Žmonėms buvo atvirai sakoma, kad ne akcininkams, o mums reikalingas šis fabrikas, kad gyventume, dirbtume, džiaugtumės, uždirbtume. Tada buvo pasodintas kertinis medelis, visi žmonės žinojo ir galvojo, kariavo už savo darbo vietą. Dabar tikrai nė vienas darbuotojas negalvoja taip, kad šiandien uždarysiu duris, o pirmadienį atėjęs pasvarstysiu, ką toliau daryti“, – darbuotojų sąmoningumu džiaugėsi V.Gunevičius.
Šiuo metu porolono gamykloje pats pardavimo sezono įkarštis – dirbama trimis pamainomis, kasdien pas baldų ir čiužinių gamintojus iškeliauja vidutiniškai po 73 tonas įvairių rūšių elastinio putų poliuretano blokų ir detalių. Todėl direktorius įsitikinęs, kad ir darbuotojai kartais pavargsta, – tempas didelis: „Žinoma, kartais mes visi pavargstame, esame žmonės, o darbo tempas iš tiesų didelis. Šiandien itin svarbu įsiklausyti į kliento poreikius, juos aptarnauti sutartu laiku. Tai yra kompleksinio darbo vaisius – ne tik administracija, pardavimo, gamybos skyriai, bet ir pats žmogelis turi stengtis. Svarbu, kad žmonės nebijo kalbėti, išsako savo lūkesčius ir norus, pastabas ir pasiūlymus.“
Kokybiška ir užtikrinta – eksportas
Lietuvoje parduodama apie 30 proc. „Vita Baltic International“ produkcijos. Tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose ypač paklausus išskirtinių savybių viskoelastinis putų poliuretanas, žymimas šalyje ir užsienyje patentuojamu prekės ženklu „VitaRest“, didėja ir laminuotų medžiagų pardavimas.
Eksportas – vienas svarbiausių šalies ekonomikos augimo garantų. Ekonomistų nuomone, būtent rekordiškai didėjantis eksportas 2010 metais padėjo atsigauti valstybės ekonomikai. Pagrindinė įmonės „Vita Baltic International“ eksporto šalis yra Lenkija. „Pati „VitaGroup“ Lenkijoje turi du fabrikus, seniau mums nebuvo leidžiama toje rinkoje nieko daryti, nes produktų gama buvo tokia pati. Tačiau mes sugalvojome kitą produktų gamą ir su ja atvėrėme Lenkijos rinką. Darbų kompleksas lenkams parodė, kad galime dirbti, ir mums jie atveria duris, nors ten yra labai daug stiprių konkurentų“, – pasakojo direktorius, įsitikinęs, kad lietuviai savo genofonde turi tokį dalyką, kurio kartais gėdijasi – darbštumą ir žodžio laikymąsi.
Rusija, Kaliningrado sritis taip pat svarbios įmonės eksporto šalys. „Rusai atsitvėrę siena, kuri drauge juos izoliuoja nuo vystymosi. Dažnai pas mus atvyksta partnerių iš Rusijos, jie mato, kad iš mūsų galima pasisemti idėjų, mato, kur link suka Vakarai. Mes su klientu dirbame įvairiaplane prasme, ne tik kad pirk ir mokėk. Paaiškiname, kur link eiti, kas yra geriau, net kaip gaminti ar kokių staklių reikia, – su perspektyva į ateitį, norėdami užsitikrinti ne tik šiandieną, bet ir rytdieną“, – apie eksportą kalbėjo V.Gunevičius.
Pasitikėjimui, pažangai, kartoms
"Verslo žiniose“ paskelbus informaciją apie vertingiausių įmonių šimtuką buvo pasirodę nuomonių, kad bendrovėms tai gali tapti papildoma rinkodaros priemone. Direktoriaus klausėme, ar jie numatę strategiją, kaip išnaudos šį savo pranašumą. „Girtis, kokie mes geri, – labai trumpas kelias. Taip, tai yra pasakymas, kad jūs dirbate su nevienadieniu partneriu ar tiekėju, ir mes tokie esam. Mus pripažino net be mūsų prašymo, tai yra labai svarbu. Solidumas, patikimumas – mūsų jėga. Darbo metodų kitimo mes nenumatome. Aišku, yra tam tikra produktų plėtros strategija, ir mūsų įmonės kelias numatytas, o pripažinimas visada gerai. Tai reiškia, kad darėme teisingą darbą“, – įsitikinęs direktorius.
Pavaduotojo nuomone, šis įvertinimas yra tarptautinis – tai užtikrina žaliavų tiekėjų ir produkcijos pirkėjų pasitikėjimą.
Ir direktorius, ir pavaduotojas dažnai akcentuoja pamatines įmonės vertybes – žmogų ir saugą, tačiau kitas svarbus įmonės tikslas – technologijų plėtra ir modernizavimas. V.Gunevičius juokauja, kad ir šiuolaikinis jaunimas turbūt nemokėtų skaičiuoti skaitliukais arba mažas vaikas kažin ar sugebėtų skambinti sukamu telefonu. „Darbo tempas ir progresas yra būtini. Jeigu tu neatsinaujinsi, jeigu neieškosi naujų sprendimų, ir technologinių, ir efektyvumo gerinimo, taip pat darbų saugos prasme, – praloši. Visą laiką reikia rasti idėją, kuri atneš rezultatą ateityje. Perdažius fasadą esmė nepasikeičia, todėl būtina ieškoti naujų sprendimų ir technologijų atžvilgiu“, – samprotavo direktorius.
Apie tai, kad Lietuvoje gimstamumas pasiekęs kritinę stadiją kalbama jau seniai, tačiau kas daroma padėčiai pakeisti? Apsilankius „Vita Baltic International“ labiausiai nustebina tai, kad čia ne tik skiriamas dėmesys dirbančiam žmogui, bet ir mąstoma apie jo šeimą – jos gerovę ir gausą.
„Labai svarbu rūpintis darbuotojų sveikata, stengiamės, kad žmonės dirbtų saugiai, tačiau stengiamės rūpintis ir šeimomis. Jeigu namie bloga atmosfera, jeigu šeimos nariai nesupranta, ką žmogus daro, jis į darbą ateina prastos nuotaikos. Galime pasidžiaugti, kad mūsų įmonės darbuotojai šiais metais susilaukė turbūt daugiausia naujagimių. Tai irgi parodo, kad mums svarbu ne tik žmogaus, bet ir šeimos gerovė. Teisingai vykdomas darbas, teisingai mokamas arba laimė darbe, kurią suteikiame mes, kaip darbdaviai, atneša gerą šeimos nuotaiką – jie gali kalėdiniam stalui skirti daugiau pinigų, išvykti pasiilsėti. Dėl to džiaugiamės“, – su šypsena veide kalbėjo V.Gunevičius.
Kad įmonėje būtų gerinami gimstamumo rodikliai, direktorius pusiau rimtai, pusiau juokais rūpintis paskyrė atsakingą už darbą su personalu pavaduotoją K.Sventicką. Šio kabinete iškilmingoje vietoje pūpso gandras su vaikeliu krepšyje. Tai – simbolis, kad pavaduotojas, be kitų jam pavestų darbų, nepamirštų ir paskatinti darbuotojų didinti gretas. „Mano nuopelnas čia tik toks, kad dažnokai juokais, bet truputį įkyriai pazyzdavau jauniesiems kolegoms rūpintis demografine situacija, kol nevėlu. Už tai ir tą gandrą gavau dovanų“, – kuklinosi pavaduotojas.
