Kiekvienas esame žemės vaikas ir gyvendami joje turime elgtis taip, kad ateinančioms kartoms paliktume ją gražesnę, negu radome gimdami. Ar turime teisę ateinančioms kartoms palikti užterštą orą ir vandenį, išdžiūvusius, sunaikintus miškus, apnuodytą dirvožemį? Suaugę ir vaikai nuo mažų dienų turi mokytis sugyventi su gamta, padėti ją saugoti, tausoti, rūpintis.
Augdami vaikai ne tik pratinasi atlikti įvairius veiksmus, ne tik mokosi matyti pasaulį, protauti. Jie taip pat įsidėmi, kas yra gerai, o kas blogai, įpranta versti savo norus paklusti būtinumui, įsimena žmonių elgesio taisykles.
Augdami vaikai prisitaiko prie aplinkos, nejučiomis perima daugelį savo tėvų, auklėtojų, mokytojų manierų, pradeda daug kur elgtis ir galvoti taip kaip suaugusieji, kurie būna šalia jų.
Suaugusieji, pamatę blogus vaikų įpročius turėtų savikritiškai pažvelgti į save ir pasitikrinti, ar visda elgiasi nepriekaištaingai. Juk kiekvienas iš mūsų esame matę, kaip tėvelis, eidamas gatve su vaiku numeta ant tako cigaretės nuorūką ar mamytė, nulupusi bananą, žievelę meta ne į šiukšlių dėžę, o tiesiai „po kojomis“. Aišku, kad tokių tėvų vaikas retai kada ieškos šiukšliadėžės gatvėje, miško aikštelėje ar parke.
Kiekvienas norime, kad aplinkui būtų švaru, tvarkinga, bet ar mes savo darbu, elgesiu kuriame švarią aplinką? Suaugusieji turi ugdyti vaikų požiūrį į gamtą, kaip į gybybės formą, kuriai reikalinga švara, tvarka ir ramybė. Gamta žmogui- poilsio, energijos ir sveikatos šaltinis.
Vaikų lopšelis- darželis „Varpelis“ yra Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajone. Nuo šio darželio iki miškelio tik 5 min. kelio. Tačiau liūdna ir graudu, kad vaikams dėl šiukšlių gausos nėra galimybės ten laisvai žaisti, tyrinėti ir stebėti aplinką bei pailsėti. Širdis verkia, kai matau aplinkui besimėtančius butelius, skardines, švirkštus bei sulaužytus suoliukus. Tokiame miškelyje apie vaikų saugumą nėra net ko ir kalbėti. Kai su savo ugdytiniais matome tokius vaizdus, visada jiems sakau: „Miškas verkia, pieva verkia, nes juos spaudžia šios šiukšlės. Jos trukdo sraigei, vabalui pasiekti savo namučius, trukdo skruzdei takelį susirasti, trukdo žemei.
Kiekvienas suaugęs turi jausti atsakomybę už savo veiksmus gamtoje, artimiausioje aplinkoje, ypač, kai šalia yra vaikai. Kiekvienas, pabuvęs šalia vaikų lopšelio- darželio „Varpelis“ ar jo teritorijoje, patvirtins, kad čia tvarkinga, švaru, auga daug medžių, nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens akį traukia sutvarkyti, spalvoti gėlynai. Čia visada vaikai mato besidarbuojančias darželio darbuotojas, kiemsargį. Juk darbų darželio teritorijoje tikrai netrūksta. Pavasarį ir rudenį su vaikais organizuojame talkas, o vasarą, žiemą savo pagalbą siūlome kiemsargiui. Šluoti takelius, rinkti lapelius, šakeles į kibirėlius yra naudinga ir smagu. Juk vaikai iš prigimties yra darbštūs ir tvarkingi, tačiau jų įpročius keičia neigiamas suaugusiųjų elgesys.
Vyresniojo ikimokyklinio amžiaus vaikai turėtų žinoti, kad buityje, prekyboje, gatvėse susidaro daug kietų atliekų, kurias vadiname šiukšlėmis. Netvarkingi sąvartynai, pilni šiukšlių konteineriai yra pavojingi žmonių sveikatai. Jie skleidžia dulkes, smarvę, juose gali veistis žiurkės, pelės, musės. Lietus išplauna iš sąvartyno kenksmingas medžiagas, kurios sunkiasi į dirvožemį ir požeminius vandenis.
Lopšelio-darželio „Varpelis“ kieme atsirado trijų skirtingų spalvų atliekų konteineriai. Kai kurie vaikai jau žinojo, kam jie skirti, o kiti sakė: „Geltonos, žalios ir mėlynos spalvos dėžės skirtos puošti kiemą.“ Pasitarę, paikalbėję su vaikais apie atliekų rūšiavimą, nusprendėme atsižvelgti, ką ir kur metame, ką naudojame. Net grupėje nutarėme pasistatyti trijų spalvų šiukšliadėžes ir rūšiuoti atliekas. Vaikai žinos, įsimins ir pripras šiukšles rūšiuoti, kad jos būtų tinkamai perdirbtos. Reikia vaikams pasakoti, kad popierius iki visiško suirimo miške gulės daugiau kaip 2 metus, konservų dėžutė - daugiau kaip 90 metų, o stiklas - daugiau kaip 900 metų.
Jau ikimokykliniame amžiuje vaikai žino, kas tai yra tyla, o kas triukšmas. Mes, suaugę, žinome, kad, pabuvus ilgesnį laiką triukšmingoje patalpoje, judrioje gatvėje, didmiesčio automobilių kamščiuose, greičiau pavargstama. Dirbdama auklėtoja, skatinu vaikus saugoti savo sveikatą ir dažnai jiems primenu, kad triukšmas kenkia sveikatai. Dar senovėje gydytojai pastebėjo, kad didelis triukšmas žalingas klausai - žmogus apkursta. Triukšmas paspartina nervų, širdies ligų vysimąsi.
Darželį lanko daug vaikų. Grupėje vaikai žaidžia. Kalbėdami jie išreiškia savo mintis, emocijas, todėl nenuostabu, kad vaikų įstaigoje yra triukšminga. Kad vaikai mano grupėje nepavargtų nuo triukšmo, stengiuosi planingai organizuoti veiklą, kalbu tyliai ir aiškiai, vaikams sudaromo sąlygos atsiskirti ir pabūti tyloje, klausomės laikrodžio tiksėjimo, lietaus lašelių šokio, paukštelių čiulbėjimo. Vaikams patinka, sugulus ant pagalvėlių pasiklausyti tylios, ramios melodijos bei išgirsti įvairių garsų aplinkoje. Žinau iš savo patirties, kad grupėje, kurioje auklėtoja kalba tyliai, vaikai irgi netriukšmauja, įsiklauso, stengiasi nešaukti.
Mes gyvename didmiesty, kuriame gyvenimas verda nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro. Juk triukšmo ne mažeja, o daugėja. Aplinkui automobiliai, žmonės, įvairios sirenos, ūžesiai. Mokykime vaikus ilsėtis tyloje.
Vaikų įgūdžiai ir įpročiai formuojasi pamažu. Didelė auklėjamoji reikšmė - tai pavyzdys. Perduokime vaikams žinias ne tik žodžiais, bet ir konkrečia veikla. Kurkime harmoniją vaikų dvasioje, nes ekologinės problemos sprendžiamos kartu.
