Cukrinis diabetas yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga. Garsusis amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Ernestas Hemingvėjus, taip pat sirgęs šia liga, ištarė sparnuotą frazę: „Diabetas – ne liga, o gyvenimo būdas.“ Ši frazė išliko aktuali iki šiol.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje įsikūrusioje Diabeto mokyklėlėje dirbanti slaugytoja diabetologė Gražina Ščefanavičienė sako, jog tam, kad diabetas taptų gyvenimo būdu, reikia turėti nemažai žinių – sergant reikia mokytis tinkamai valdyti savo ligą, o būnant sveikam – žinoti kaip jos išvengti.
Cukrinis diabetas – tai sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, dar vadinama cukralige, kuria susergama sutrikus medžiagų apykaitai dėl kasos hormono insulino stokos ar jo neveikimo. Insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Trūkstant šio hormono ar jam neveikiant, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės badauja.
Pirmo tipo diabetui būdingas absoliutus insulino trūkumas dėl kasos nesugebėjimo jį gaminti. Susergama iki 40 metų amžiaus. Kad ligonis išgyventų, būtinos insulino injekcijos.
Antro tipo cukriniam diabetui būdingas santykinis insulino trūkumas. Tai reiškia, kad kasa gamina insuliną, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jo veikimo nepakanka. Šio tipo cukriniu diabetu suserga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės.
Sergamumas antro tipo cukriniu diabetu gerokai didesnis – sudaro 85-95 proc. ligos atvejų. Antro tipo diabeto atvejų gausėjimas laikomas svarbia pasauline problema, iškilusia dėl populiacijos senėjimo, kultūrinių ir socialinių pokyčių, didėjančios urbanizacijos, mažėjančio fizinio aktyvumo ir perteklinės mitybos.
Negydant arba netinkamai gydant, diabetas greitai progresuoja ir sukelia įvairių komplikacijų, todėl ne veltui ši liga vadinama slapta ir klastinga, nes cukraus kiekis kraujyje gali būti labai didelis, o žmogaus savijauta – gera. Diabetologė sako, jog komplikacijos yra žiaurios, negrįžtamos ir pridarančios dar daugiau nemalonumų nei pati liga. Sergant diabetu, gali būti pažeistos ir smulkiosios, ir stambiosios organizmo kraujagyslės. Ligai progresuojant, gresia apakimas, nervų ir inkstų pažeidimai, vystosi miokardo infarktas, insultas, kojų kraujagyslių susiaurėjimas arba užakimas, lemiantys kojų amputaciją.
Svarbiausia – dieta
Kiekvienam sergančiajam reikia laiko išmokti susigyventi su liga, todėl neretai gydytojo rekomendacijos laikytis dietos būna neišgirstos, o jei kuris nors ir išgirsta, tai praleidžia pro ausis kaip visiškai nereikšmingą dalyką. Manoma, kad užtenka gerti gydytojo paskirtus vaistus, tačiau sergant diabetu dieta vaidina pagrindinį vaidmenį, todėl norint išvengti sunkių komplikacijų pirmiausia būtina išmokti kontroliuoti save ir griežtai laikytis gydytojo paskirtos dietos. „Jokie vaistai nepakeičia suderintos mitybos ir fizinio krūvio, tik juos papildo“, – tikina slaugytoja. Tačiau žmonės randa tūkstančius priežasčių, kodėl jie negali mažiau valgyti, tačiau su liga nepajuokausi, todėl neverta savęs apgaudinėti. „Dažnai girdžiu skundžiantis, jog cukrus „šokinėja“, – sako slaugytoja. – Ir sveikam žmogui cukraus kiekis kraujyje nebūna vienodas – nevalgius iš piršto paimtame kraujyje gliukozės turi būti 3,33-5,55 mmol/l, o 2 val. po valgio – iki 7,8 mmol/l. Svarbu rasti priežastį, kodėl jis „šokinėja“, vadinasi, reikia dar kartą atidžiai peržiūrėti savo mitybos planą ir įvertinti angliavandenių kiekį suvalgomame maiste.“
Sergant diabetu, cukraus kiekį kraujyje reikia tikrinti nevalgius ir 2 val. po valgio keletą kartų per dieną. Gauti tyrimų duomenys, pagal kuriuos gydytojas koreguoja diabeto gydymą, užrašomi diabeto savikontrolės dienyne. Anot medikės, jeigu užsienyje pacientas, ateidamas pas gydytoją į konsultaciją, neatsineša savikontrolės dienyno, vadinasi, jis nėra pasiruošęs konsultacijai, todėl gydytojas atsisako jį konsultuoti. Be to, tokie užrašai labai naudingi ir pačiam sergančiajam – stebėdamas cukraus svyravimą pacientas gali pats koreguoti savo dietą.
Gydytojo paskirtą insuliną būtina susišvirkšti kasdien tuo pačiu metu. Sergant diabetu, labai svarbu kasdien tuo pačiu metu pavalgyti, todėl specialistė diabetikams nuolat kartoja: „Ką bedarytumėte, mašiną vairuotumėte ar daržą ravėtumėte, atėjo laikas, stabtelėkite ir pavalgykite, nes cukraus kiekiui kraujyje nukristi užtenka 10-15 min., bet padidėti prireikia kelių parų, neretai net mėnesio.“
Sunkiausia susitaikyti
Nuolatinis sergančiųjų cukralige švietimas gerina ligonio gyvenimo kokybę ir trukmę, padeda sulėtinti ar net sustabdyti komplikacijų progresavimą ir mažina grėsmę tapti invalidu. Būtų idealu, jei kiekvienas diabetu sergantis žmogus būtų mokomas individualiai, tačiau Diabeto mokyklėlėje dirbanti slaugytoja diabetologė sako, kad tai neįmanoma, nes kasdien sulaukianti vis naujų pacientų, kurie visi nori būti dėmesingai išklausyti. Žmonės ateina nusivylę, vedini įvairių jausmų: pykčio, nerimo, ligos baimės ar neigimo, net gėdos. Dažnam pirmiausia tenka padėti susitaikyti su liga.
Kiekvienas žmogus yra savo kūno šeimininkas. Gydytojas ar slaugytojas nieko nepadarys, jei pacientas nenorės savimi rūpintis, nors tai yra gyvybiškai svarbu. Diabeto ligoniams būdingas abejingumas sau, nenoras ne tik pažinti ligą, kontroliuoti savijautą, bet ir kuo ilgiau pratęsti geresnį gyvenimą.
Pradėti save prisižiūrėti, pasak specialistės, būtina jau pirmosiomis ligos dienomis, nes kiekviena diena tampa organizmo pažinimo diena. Perėjimas prie naujo gyvenimo yra sunkus – pirmiausia turi atsirasti mitybos režimas ir nauji įpročiai.
Yra glaudus nutukimo ir diabeto tarpusavio ryšys. 90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis. Daugėja per daug sveriančių vaikų, paauglių ir jaunuolių. Kuo jaunesnis žmogus suserga, tuo greičiau jį vargina ankstyvos akių, širdies, kraujagyslių ligos, komplikacijos.
Įtarti cukrinį diabetą galima, jei pasireiškia šiai ligai būdingi požymiai: alkis, troškulys, gausus šlapinimasis, svorio kritimas, nuovargis, kraujo gliukozės gausumas, dažnos šlapimo takų, kvėpavimo, odos ir kt. infekcijos.
Svarbiausias dėmesys – profilaktikai
Daugelio diabeto atvejų galima išvengti, pakeitus mitybos įpročius, mankštinantis, mokantis ligą pažinti ir jos saugantis. Keičiant gyvenseną, galima koreguoti kūno svorį ir kartu sumažinti ligos pavojų:
* Valgyti įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą.
* Valgyti neskubant.
* Kelis kartus per dieną valgyti duonos, kruopų, makaronų ar bulvių. Kasdien suvalgyti panašų angliavandenių kiekį.
* Mažiau vartoti riebalų, keisti juos augaliniais aliejais, kuriuose gausu nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
* Riebią mėsą ir jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa.
* Dažniau vartoti maisto produktų, kuriuose mažai cukraus, vengti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.
* Vartoti mažiau druskos. Bendras druskos kiekis maiste per dieną – ne daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis (5 gramai). Vartoti druską su jodu.
* Sočiau valgyti iki 19 valandos. Sotesnius valgius suvalgyti pirmoje dienos pusėje.
Fizinis aktyvumas – svarbi cukrinio diabeto prevencija, nes mažina cukraus kiekį kraujyje. Aktyviai dirbant ar esant dideliam energijos poreikiui, raumenų ląstelės naudoja daugiau gliukozės. Didėja jų jautrumas insulinui. Tačiau būtina įsidėmėti, kad fizinis aktyvumas sergantiesiems pirmo tipo cukriniu diabetu turi būti planuojamas. Jei judama daugiau, nei tikėtasi, kyla hipoglikemijos (per mažas cukraus kiekis kraujyje) pavojus. Hipoglikemijos riziką mankštos metu lemia fizinių pratimų dažnumas, trukmė, intensyvumas ir laikas, praėjęs po injekcijos ar valgio prieš mankštą.
Miglė REMEŠKEVIČIŪTĖ
