Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo – pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus, ar teks juos vežtis atgal. Tokia situacija ir dabar.
Dar vasarą ūkininkai prašė pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc. nes grūdams džiovinti išleidžia dešimtis milijonų litų. Tačiau grūdų supirkėjai pataria neskubėti, esą, smulkieji ūkininkai vis dažniau atveža parduoti drėgnus grūdus, kuriuose knibžda erkės ir įvairūs kiti aruodiniai kenkėjai. Iš tokių prastos kokybės grūdų duonos nekepsi, eksportui nepasiūlysi.
Neslėpė pasipikinimo
Ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus sandėliuose Kupiškio rajone jau švilpauja vėjai. Beveik visi grūdai (apie 10 tūkst. t) parduoti. Mėgstantis elgtis kitaip nei dauguma, Z. Aleksandravičius nerizikavo ir nelaukė dar aukštesnių supirkimo kainų. Išlošė ar ne taip elgdamasis parodys laikas. Tačiau žodžio kišenėje neieškantis aukštaitis, paklaustas apie grūdų kokybės standartus, kurių turi paisyti parduodantys savo užaugintą produkciją žemdirbiai neslėpė savo pasipiktinimo.
„Apie tai ūkininkai kalba gal jau 15 metų, bet niekas nesikeičia. Pagrindinėse ES šalyse grūdų drėgnumas gali siekti 14,5 proc., o pas mus 14 proc. Šis reikalavimas tarsi įkaltas. Skaičiuokime – užauginome apie 4,5 mln. t gūdų, taigi 0,5 proc. džiovinimas (6 Lt/t) kainavo apie 27 mln. Lt.“, – sakė Z.Aleksandravičius.
Ūkininkas pašiepia ir gudraujančius supirkėjus.
„Reikėtų atskirai sumokėti už grūdų išvalymą ir atskirai už jų džiovinimą. Deja, mūsų žemdirbiai moka ir už šiukšlių džiovinimą, nors iš tikrųjų nevalytų grūdų niekas nedžiovina. Suskaičiavus, kiek kainuoja ši paslauga, vėl vėl pamatytume, kokie milijonai dingsta iš augintojų kišenės“, – tikino pašnekovas.
Eksportui tinkantis grūdų drėgnumas
Lietuvos grūdų augintojų asociacija jau ne pirmus metus siūlo bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nors iki 14,5 proc. Kai kurie ūkininkai kalba ne apie konkrečią ribą, tačiau pabrėžia, kad grūdų drėgnumas turi būti toks, kokio reikia grūdus parduodant pasaulinėje rinkoje. Tačiau jeigu supirkėjai grūdus superka ir kelis mėnesius juos laiko sandėliuose laukdami geresnių kainų, ant jų, tokiais atvejais labiau tiktų net 13 proc. bazinis drėgmės rodiklis grūduose..
Agronomijos mokslų dr. Daivas Malinauskas, dirbantis UAB „Žvalguva“ komercijos direktoriumi, iš esmės pritaria ūkininkams, bet kai ką ir paaiškina. „Net apie 50 proc. Lietuvoje užauginamų grūdų – eksportuojama. Taigi šie grūdai turi būti kokybiški. Jeigu grūdų drėgnumas bus didesnis, nei reikalaujama, tai patiems supirkėjams teks juos džiovinti, o tai – papildomas išlaidos. Net jeigu reikalaujamo standarto atsisakytume, tai supirkėjai būtų priversti ieškoti būdų, kaip kompensuoti patiriamus nuostolius“.
Tačiau Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) prof. Algirdas Raila sako, kad kai kuriose ES šalyse, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje, grūdų drėgnumas yra tik supirkėjų ir pardavėjų derybų reikalas. Kaip susitaria, taip vieni perka, o kiti parduoda.
Kenkėjai aruoduose – nuostoliai neišvengiami
Kyla klausimas, kodėl grūdų supirkėjai nenori sušvelninti reikalavimų keliamų grūdų drėgnumui? Jie aiškina paprastai – grūdų drėgnumas dažniausiai yra susijęs su grūdų kokybe. Švariuose, iki 13-14 proc. drėgnumo išdžiovintuose grūduose itin retai užtinkama aruodinių kenkėjų. Tačiau išaiškėjo, kad atvėsus ir nesibaigiant drėgniems orams, nuo spalio antros pusės, smulkiųjų ūkininkų parduodami grūdai yra drėgni ir dažniau nei stambiųjų ūkininkų, turinčių geras džiovyklas, užteršti aruodiniais kenkėjais.
„Jeigu atveža 17-18 proc. drėgmės nevalytus grūdus, tai 90 proc. atvejų randame erkių ir kitų kenkėjų. Štai šiandien vienas ūkininkas atvežė miežių su erkėmis. Laboratorijoje suskaičiavo apie 40 erkių viename kilograme miežių grūdų. Nedaug trūko, kad iki leistinos ribos. Šį kartą nuoskaitos netaikėme, tačiau patarėme ūkininkui imtis būtinų priemonių laikant grūdus, kad kenkėjai toliau nesiveistų, nes gali atsitikti taip, kad jau po mėnesio jo grūdų niekas nebepirks. Taigi, žemdirbys patirs didelių nuostolių“, – sakė dr. D.Malinauskas.
Milijonai sandėlių dezinfekavimui
Taigi, pasak pašnekovo, šiuo metų laiku drėgnuose sandėliuose, esant palyginti aukštai temperatūrai aruoduose, susidarė itin palankios sąlygos vystytis erkėms, milčiams, aruodiniams straubliukams ir kitiems kenkėjams.
Jis pabrėžė, kad būtent tokiais atvejais ūkininkai patiria daugiau nuostolių, nei būtų kainavęs tinkamas grūdų džiovinimas ir laikymas. „Už erkėmis, milčiais ir straubliukais užterštus grūdus taikoma 20-30 Lt/t nuoskaita. Be to, ne visi supirkėjai tokius grūdus perka, nes neturi galimybių jų tinkamai laikyti. Juk užterštus kenkėjais grūdus reikia sandėliuoti atskirai, dezinfekuoti juos, o vėliau ir patalpas kuriose buvo laikomi tokie grūdai“, aiškino. Neretai dezinfekuoti, pasak jo, tenka ir eksportui paruoštus vagonus, jei į juos buvo sukrauti kenkėjais apkrėsti grūdai. Manoma, kad per metus grūdų supirkėjai vien sandėliams dezinfekuoti kasmet išleidžia 3 – 4 mln. Lt.
Ūkininkai laukia mokslininkų patarimų
ASU mokslininkai jau antrus metus tiria grūdų kokybę imdami mėginius iš Kauno, Kėdainių, Jonavos, Marijampolės, Šakių rajonų grūdų augintojų sandėlių ir iš „Jonavos grūdų“ valstybinio elevatoriaus. Mokslininkai siekia nustatyti, kokio drėgnumo ir
kiek laiko galima saugiai sandėliuose laikyti grūdus mūsų šaliai būdingomis vidutinėmis meteorologinėmis sąlygomis įvairių tipų sandėliuose, kad juose nesivystytų kenkėjai ir mikotoksinai.
Tiriami 13-16,5 proc. drėgnumo kviečiai laikomi 10-16 Celsijaus laipsnių temperatūroje. Tyrimus atliekantis ASU prof. A.Raila pataria ūkininkams stebėti, kaip keičiasi temperatūra grūdų sampile. Kuo temperatūra žemesnė, anot jo, tuo rezultatai geresni. Todėl kai kuriose Vakarų Europos šalyse vis dažniau grūdų saugojimo bokštuose įrengiami šaldytuvai,kad išdžiovintus grūdus galima būtų atvėsinti.
„Jeigu išdžiovintus grūdus galėtume palaikyti 5 laipsnių temperatūroje ir atvėsinti, tai ir 17 proc. drėgnumo grūdus galėtume išlaikyti gana geros kokybės ilgą laiką“, – sakė prof. A.Raila.
Profesorius prisiminė vieną projektą, kurio metu mokslininkai bandė sandėlius sterilizuoti.
„Nepavyko. Vienus mikromicetus tada išnaikinome, tačiau pradėjo plisti kiti. Padarėme išvadą, kad taip atsitiko todėl, kad gamtoje, ką bedarytum, nusistovi gamtinė pusiausvyra. Apskritai, mes gyvename mikromicetų aplinkoje ir dar neaišku – ar jie dėl mūsų gyvena, ar mes dėl jų. Jie buvo iki mūsų, bus ir po mūsų“, – juokavo prof. A.Raila.
Taigi, mokslininkas tikino, kad šio reiškinio išvengti nepavyks, tačiau džiovinant ir sandėliuose laikant grūdus ūkininkai turi išmanyti procesus, kurie vyksta aruoduose ir stengtis juos valdyti. Kaip tai daryti, konkrečius atsakymus duos mokslininkai pasibaigus projektui dėl sandėliuose laikomų grūdų apsaugos nuo aruodinių kenkėjų ir mikotoksinų priemonių taikymo galimybių.
Grūdų drėgmės rodiklį būtina sušvelninti
Romas Majauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas
Grūdų džiovinimas brangiai kainuoja. Ar tikslinga laikytis itin griežto 14 proc. grūdų drėgnumo reikalavimo? LGAA nuomone, toks reikalavimas jau neatitinka realių galimybių. Anksčiau jo buvo laikomasi ir kaimyninėje Lenkijoje, tačiau pastaraisiais metais padėtis pasikeitė – dabar šioje šalyje grūdų drėgnumas yra susitarimo reikalas tarp perkančiojo ir parduodančiojo.
Albinas ČAPLIKAS
