Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų už dirbamą žemės hektarą Europos Sąjungoje (ES).
Tačiau bendroje ES ir kaimyninių šalių rinkose jie turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančiais šalių senbuvių ūkininkais.
Baltijos šalių žemdirbių organizacijos aktyviai kovoja, kad tiesioginės išmokos būtų teisingos ir siektų bent jau ES vidurkį.
(Papildyta 11.30 val.)
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas sakė, kad akcijos metu senoviniu traktoriumi bus vykstama iš Estijos sostinės Talino per Latviją, kol galiausiai pasieks Kėdainių rajoną. Vėliau kelionė bus tęsiama link Briuselio.
„Mūsų reikalavimai bus pateikti specialiai akcijai išleistame laikraštyje. Jie bus sukrauti į maišus ir vežami priekaboje. Daug kas priklausys nuo to, kaip mes aktyviai dalyvausime visame procese. Gaudami tokias neteisingas išmokas, kaip jau minėta, negalime konkuruoti su kitomis šalimis. Todėl mes niekada nesusilyginsime su senosiomis ES šalimis, jei ir toliau būsime taip diskriminuojami“, - apibendrino J. Talmantas.
Anot jo, prieš daugiau kaip savaitę dalis politikos atstovų žemdirbiams rodė stiprų palaikymą, tačiau po rinkimų situacija pasikeitė: „Priežastys visiems suprantamos, tačiau mes neketiname nuleisti rankų.“
Savo ruožtu A. Stančikas pridūrė, kad tokios protesto akcijos yra naudingos derybininkams, kurie dirbs ES institucijose. „Jie galės pateikti pavyzdį, kad mūsų krašto ūkininkai nėra patenkinti esama situacija. Tikimės prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo, nors tiesiogiai su ja apie tai dar nekalbėjome“, - sakė A. Stančikas.
(Papildyta 11.15 val.)
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas pasakojo, kad šiandien Lietuvos žemdirbiai gauna vienas mažiausių ES išmokų lyginant su kitomis šalimis. „Žemdirbiai praranda pinigus ne tik dėl išmokų, bet ir dėl žemės supirkimo problemų. Mums žadėjo, kad 2014 m. išmokos bus sulygintos visų šalių ūkininkams. Tačiau pagal parengtą projektą numatyta, kad iki 2020 m.Lietuvos ūkininkai vis tiek gaus tik 65 proc. nuo bendro ES išmokų vidurkio“, - problemą akcentavo A. Stančikas.
Anot jo, esama situacija itin stipriai iškraipo sąžiningos konkurencijos sąlygas: „Rinka yra globali, todėl turime varžytis su ekonomiškai stiprių šalių tos pačios rūšies produktais. Gaudami mažesnes išmokas pamažu esame stumiami į užribį.“
A. Stančikas pridūrė, kad Lietuvos ūkininkai pagal numatytą tvarką keletą ateinančių metų gautų vos 144 eurus už hektarą, nors Europoje išmokų vidurkis siekia 268 eurai/hektarą. „Tai ne Lietuvos, o visų Baltijos šalių problema. Kovojame drauge už savo ateitį. Sunku pasakyti, kiek pasiseks pasiekti tokiomis akcijomis. Bet tikimės bent priartėti prie minėto ES išmokų vidurkio“, - svarstė A. Stančikas.
Balsas.lt primena, kad siekdami teisingos Bendrosios žemės ūkio politikos ir sąžiningų konkurencijos sąlygų žemdirbiai šį mėnesį ketina organizuoti protesto akcijas.
2012 m. lapkritį bus organizuojamos dvi protesto akcijos. Trys Baltijos šalys drauge organizuoja „Baltijos traktoriaus“ akciją – senas traktorius su Baltijos šalių simbolika ir ūkininkų reikalavimais keliaus per Europą nuo Talino iki Briuselio.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai pasipiktinimą neteisinga ir nesąžininga ES žemės ūkio politika taip pat ketina išreikšti per protesto akciją šių metų lapkričio 22 d. Briuselyje, posėdžiaujant ES Vadovų Tarybai.
