Samdant darbuotojus daugelis šiuolaikinių organizacijų vis didesnį dėmesį kreipia į kandidatų dalyvavimą socialiniuose tinkluose, rašo BBC.
Ši taktika gali būti naudojama norint atskleisti galimą taktiškumo stoką arba bandant įvertinti tikrąją kandidato vertę.
Ši labai vieša kandidatų vitrina yra gan nauja sąvoka ir pratęsia „socialinio tinklo“ sąvoką, kuri pirmą kartą buvo paminėta 1954 m. tyrime „Klasės ir komitetai Norvegijos parapijoje“
Tyrime braižomas santykių tarp individų žemėlapis, kuris rodo, kad asmenis jungia įvairūs socialiniai saitai, nuo atsitiktinių pažinčių iki šeimos ryšių.
Socialinis tinklas, kaip mes jį suprantame šiandien, yra braižomas technologijų ir socialinių tinklalapių pagalba. Tai mums leidžia išlaikyti tokius socialinius ryšius, kurių šiaip net nesugebėtume prisiminti, teigia „McAfee“ Europos, Viduriniųjų Rytų ir Afrikos skyriaus direktorius Raj Samani.
Todėl teorija, žinoma, kaip „šešių laipsnių atskyrimas“, kuri teigia, kad vidutiniškai bet kuriuos pasaulio du žmones skiria šešių žmonių tinklas turėtų būti gerokai sumažinta dėl pažangos technologijose.
„Tačiau fundamentalus skirtumas tarp dabartinių socialinių ryšių ir ryšių prieš dešimt metų yra jų pačių prigimtis“, – teigia R. Samani.
Anksčiau bendruomenės ir santykiai didžiąja dalimi buvo grindžiami fiziniu artumu, kaimynyste.
Dabar technologijos leidžia mums kurti tarpasmeninius santykius su žmonėmis visame pasaulyje, kurie nėra šalia fiziškai.
Todėl dabar mūsų socialinis tinklas mums yra artimesnis amžiaus, interesų ir konteksto atžvilgiu nei tada, kai socialinį tinklą kurdavome tik su žmonėmis, kurie yra šalia mūsų fiziškai. Žinoma, vis dar egzistuoja išimčių, tačiau vis tiek daugelis mūsų yra išvystę artimus santykius su žmonėmis, kurių nesame fiziškai sutikę.
„Nors mes pažįstame savo artimiausią kaimyną, tačiau kaip gerai mes jį pažįstame? O ar žinome, kas gyvena už dviejų ar trijų durų nuo mūsų? – svarsto R. Samani. – Tai mažai tikėtina.“
Žinoma, dėl to būtų galima ginčytis, bet svarbiausia, kad šiuolaikiniai socialiniai tinklai rodo mūsų reputacijos pasikeitimą, nesvarbu, asmeninės ar profesinės, aiškina IT specialistas.
Šiuolaikiniame pasaulyje socialiniai tinklai suteikia reputacijos sąvokai kiekybiškumo laipsnį. Pavyzdžiui, „Twitter“ sekėjai, „Facebook“ „patinka“ paspaudimai, „LinkedIn“ rekomendacijų kiekis ir taip toliau. Tačiau neaišku, kiek šie rodikliai tikrai parodo asmens vertę.
Daktaras Robertas Caildini abipusiškumą įvardija viena pagrindinių įtakos darymo technikų, o troškimas atsidėkoti už paslaugą yra gerai matomas socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, lūkestis, kad už rekomendaciją „LinkedIn“ bus atsidėkota tuo pačiu.
„Per darbuotojų atranką vis daugiau dėmesio yra skiriama profilių socialiniuose tinkluose peržiūrai, tad būtina iškelti klausimą, ar tai nesuteikia tik klaidingo tikrosios vertės, kurią asmuo gali suteikti būsimai darbovietei, įvaizdžio“, – aiškina R. Samani.
Ypač turint omeny, kad darbuotojų susikurtos socialinių tinklų vitrinos gali suteikti erdvės psichologinei manipuliacijai.
Be abejonės, mūsų socialinių ryšių įvaizdžio kūrimas per socialinius tinklus suteikia mums papildomos vertės. Tačiau IT vadovas įspėja, kad daryti išvadas atisžvelgiant tik į skaičius reiktų atsargiai.
Ar kas nors su daugiau „Twitter“ pasekėjų ar „LinkedIn“ rekomendacijų yra geresnis darbuotojas ar geriau išmano savo sritį nei tas, kuris nesinaudoja šiais įrankiais, ar turi mažą rekomendacijų ar sekėjų skaičių, klausia R. Samani.
„Žinoma, ne, tačiau skiriant didesnį dėmesį automatiškai galimų kandidatų atrankai, tokia tendencija ryškėja.“
Tai nereiškia, kad šie rodikliai neturi jokios naudos. Kaip rodikliai, jie yra įspūdingi įrankiai Tačiau R. Samani įspėja, kad kaip ir visa trečios šalies informacija, taip ir dalyvavimas socialiniuose tinkluose turėtų sudaryti visumą kartu su kitais kandidato duomenimis.
