Dažnai nuomininkai, o ypač jauni ir nepatyrę studentai ryžtasi į naujus namus įsikraustyti tik žodžiu su šeimininku sutarę būsimas būsto nuomos sąlygos. Apie tai, ką reikėtų žinoti apie būsto nuomą, jaunimo tinklalapyje jaunimogidas.lt pataria VšĮ “Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Viktorija Košman.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis vis dar nėra labai populiarus dalykas Lietuvoje. Nuomotojai šios sutarties vengia, nes nenori mokėti mokesčių valstybei, nuomininkai- nes nori mokėti mažesnį nuomos mokestį. Tačiau nesudariusios nuomos sutarties abi šalys gali patirti tam tikrą riziką. Todėl toliau trumpai aptarsime pagrindines šios sutarties sudarymo problemas bei teigiamas puses.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.
Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaroma žodžiu, o terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Taigi, pasirašyta nuomininko ir nuomotojo sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro (išskyrus ilgalaikės nuomos sutartį, kurios sudarymo terminas yra ilgesnis nei dešimt metų). Žodinė nuomos sutartis laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamoje patalpoje dienos, o rašytinė- nuo tada, kai šalys ją pasirašo.
Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti techninė įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dysis ir jo mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka. Taip pat galimas ir priėmimo- perdavimo akto pasirašymas, kuriame kuo smulkiau turėtų būti aprašyti bute esantys daiktai, įvairi technika, kurią palieka nuomotojas, jų būklė. Tokiu atveju kiekviena šalis yra užtikrinta, kad ateityje nekils jokių nesklandumų dėl turto sugadinimo (kas sugadino, kokie pažeidimai padaryti). Nuomotojui būtų protinga į nuomos sutartį įtraukti punktą dėl užstato, kuris galėtų būti panaudotas tuo atveju, jei pavyktų įrodyti nuomininko kaltę dėl sugadinto inventoriaus.
Nuomotojo pareiga yra perduoti gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją ar kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo , išlaikymo ir kitos taisyklės. Šio dokumento kopija yra neatskiriama gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalis ( Civilinio kodekso 6.580 str. 3d.).
Taip pat gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turėtų būti nurodytas terminas, kuriam ji yra sudaryta (jei tai terminuota sutartis) ir mokesčio už nuomą dydis bei mokėjimo tvarka. Nuomotojas neturi teisės reikalauti mokėti nuomos mokesčio iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį. Ir kas labai svarbu, šalys gali susitarti ir įtvirtinti sutartyje, kad nuomos mokestis gali būti perskaičiuotas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
Sudaręs sutartį nuomininkas turi ir privilegijų, kaip pavyzdžiui, pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Sutartis pratęsiama tokiam pat terminui, o jeigu ankstesnis sutarties terminas buvo ilgesnis nei dvylika mėnesių, tai sutartis pratęsiama dvylikai mėnesių, jeigu šalys nesusitaria kitaip ( Civilinio kodekso 6.607 str. 1 d.).
Vis dėlto, jeigu buto nuomos sutartis nėra pasirašoma ir nėra sumokamas užstatas, kas tokiu atveju gali nukentėti labiau – nuomotojas ar nuomininkas? Manytina, kad tokiu atveju labiau rizikuoja nuomotojas. Nesudaręs buto nuomos sutarties, nuomininkas nėra niekuo įpareigotas, todėl jis neatsakys, jeigu, pavyzdžiui, jam išsikeliant nuomotojas pastebės, jog buto inventorius yra sugadintas. Taip pat nuomotojas privalės sumokėti visus komunalinių patarnavimų mokesčius, jeigu to neatliks nuomininkas. Nors pagal bendrąją taisyklę, mokesčių mokėjimas už šaltą, karštą vandenį, elektros energiją, dujas yra nuomininko pareiga, nes tai yra nuomojamo daikto išlaikymo išlaidos, tačiau jeigu nuomininkas paliks nuomuojamą butą be jokio įspėjimo, ši mokėjimo pareiga teks nuomotojui. Be to pasitaiko situacijų, kai nesąžiningas nuomininkas nemoka paties nuomos mokesčio, vengia susitikimų su nuomotoju ir pagaliau išsikelia iš buto. Tada nuomotojas rizikuoja likti blogiausioje padėtyje. Nuomininkas savo ruožtu rizikuoja tik būti iškeldintas iš buto be jokio įspėjimo termino.
Įprastai, norint nuomoti gyvenamąsiais patalpas, reikia turėti verslo liudijimą, leidžiantį užsiimti šia veikla, tačiau labai dažnai nuomotojai tokio dokumento neturi ir taip išvengia mokesčių valstybei. O dabar įsivaizduokime situaciją, jog nuomininkas nėra sudaręs nuomos sutarties, bet sumokėjęs užstatą ir praėjus laikui sumąsto atsisakyti nuomojamo buto, tačiau nuomotojas atsisako grąžinti paliktą užstatą. Kokiomis galimybėmis galėtų pasinaudoti nuomininkas? Kadangi jokia rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, užstato davimo faktas taip pat niekaip nėra užfiksuotas, todėl ir atgauti jį beveik nebūtų galimybių. Nuomininkas tokioje padėtyje galėtų tik pranešti apie asmenį, vengiantį mokėti mokesčius, mokesčių inspekcijai.
Taigi, apibendrinus aukščiau paminėtą galima būtų teigti, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra naudinga tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Būtent sutarties sudarymas suteikia garantijų, kad nuomotojas negali staiga persigalvoti ir paprašyti atlaisvinti gyvenamąsias patalpas ar keisti nuomos mokesčio dydį kas mėnesį, o nuomininkas „nepabėgs“ nesumokėjęs mokesčio. Skyrusios laiko nuomos sutarties sąlygų aptarimui ir suderinimui ateityje šalys galės išvengti ir lengviau bei pigiau išspręsti kilusius tarpusavio ginčus tiek laiko, finansų ar sveikatos atžvilgiu.
Šią publikaciją parengė VŠĮ “Teisingumo AIDAS" Teisininkė – savanorė Viktorija Košman. Šioje publikacijoje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija ir ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė.
