JAV yra daug universitetų bei mokslininkų ir tai nėra rimta problema. Tačiau turint ribotą skaičių mokslo žmonių reikia surasti, parengti ir motyvuoti mokslininkus, kurie galėtų bendrauti su įmonių vadovais ir valdžios atstovais. Šie žmonės turi būti universalūs: ne tik sugalvoti idėjų, tačiau ir rasti būdų jas pritaikyti praktikoje.
Manau, tai labai svarbu, nes nėra prasmės atlikti tyrimą, kuris liks bibliotekoje ir niekas juo nepasinaudos.
Kaip geras strateginis valdymas gali padėti įmonėms įveikti sunkumus ir kokios pasekmės laukia tų, kurie pasirenka netinkamą strategiją?
Paprastai įmonių vadovai gali daryti įtaką įmonių veiklai priimdami strateginius sprendimus, pateikdami ateities viziją ir formuluodami strategiją. Tačiau yra begalė kitų būdų vadovams tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką.
ISM vykusioje konferencijoje didžiausią įspūdį padarė banko „Swedbank“ vadovas Antanas Danys. Jis teigė, kad prasidėjus krizei jo darbas iš strategijos kūrimo pavirto procesu.
Manau, net įprastoje aplinkoje procesas (tai, kaip valdoma įmonės veikla) yra svarbiau nei strategija. Sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis pagrindinė strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotojų lūkesčius. Būtent šie sprendimai lems, kokios įmonės sugebės sėkmingai įveikti krizę.
Geriausia strategijos forma yra sąjunga tarp to, ką reikia daryti, ir to, kaip tai reikia daryti. Deja, dažnai įmonių strategija koncentruojasi tik į pirmąjį aspektą.
Strategija yra svarbi, tačiau lygiai taip pat svarbu lyderystė ir pasirinktos strategijos įgyvendinimas. Didžiausias pavojus yra tuomet, kai per ekonomikos pakilimą įdarbinti vadovai daugiau dėmesio skiria rezultatams, o ne procesui. Dėl to per krizę jie dar labiau atitrūksta nuo žmonių ir pasineria į skaičius. Tai bloga reakcija.
Kokių strateginio valdymo patarimų turėtumėte Lietuvai?
Mano suvokimu, per ekonomikos pakilimą Lietuva buvo sėkminga ir pastebima. Manau, reikėtų nemanyti, kad tai buvo išimtinis atvejis, kuris daugiau nebepasikartos. Tačiau tai įvyks, nes reikalai jau dabar krypsta į gera. Jei manyčiau, kad pagerėjimas buvo trumpalaikis ir vienkartinis, manęs čia šiandien nebūtų.
Labai svarbu užsiimti tinkamą poziciją, kai įvyks šis teigiamas pokytis. Niekada negalima tiksliai žinoti, kada tai įvyks, tačiau padėčiai pagerėjus reikia būti pasirengus iš naujo įgauti tą augimą.
Jūsų šalis užima tvirtą poziciją, ekonomika juda teigiama linkme, turite tvirtą universitetų sistemą, ryšys su Šiaurės šalimis taip pat labai svarbus. Nėra priežasčių, dėl ko Lietuva negalėtų pirmauti tarp Baltijos šalių ir tam tikrais atvejais visoje ES.
CV: Kevinas Clarkas
Dėsto strateginį valdymą JAV Vilanovos universiteto Verslo mokykloje
Nuo 2010 m. eina Vilanovos universiteto Verslo mokyklos dekano pavaduotojo pareigas
JAV Merilando universiteto Smitho verslo mokykloje įgijo strateginio valdymo daktaro laipsnį
Akademinė sritis – strateginis valdymas ir sprendimų priėmimas, socialinis kapitalas įmonių valdybose, įmonių vadovų vaidmuo plėtojant įstaigos inovatyvumą ir kūrybiškumą
Dirbo tokiose kompanijose kaip „General Motors“ ir JAV plieno bendrovėje „Bethlehem Steel“
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 39(101) spalio 22-28 d.)
