Tačiau amerikiečių profesorius George'as Loewensteinas atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad ketvirtadalis žmonių turi problemų ne taupydami, o leisdami pinigus. Pirkti net pačius būtiniausius daiktus jiems – skausminga patirtis. Kad sutaupytų dar kelis litus, jie gali išsižadėti ne tik skanaus maisto, bet ir draugų.
Taupyti ir dar kartą taupyti
Tai gali atrodyti tikra utopija, tačiau tai – tikra tiesa. G. Loewensteinas ištyrė 13 tūkst. žmonių smegenų funkcijas, atsakingas už norus ir potraukius (pvz. šokoladiniams saldainiams). Rezultatus jis sulygino su norimo daikto priešprieša (pvz. šokoladinių saldainių kaina). Tyrimui profesorius pasitelkė magnetinį rezonansą ir įsivaizdavimo technikas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žmogaus, mėgstančio šokoladą smegenų centras, matant saldainius reagavo pozityviai, panašiai, kaip jam girdint mėgstamą muziką. Matant saldainių kainą, smegenų reakcija buvo panaši į tą, kokia būna žmogui užuodžiant nemalonius kvapus.
Šie rezultatai parodė, kad toks žmogus, kuriam pirkimas ar pinigų ėmimas iš banko sąskaitos sukelia nemalonius pojūčius, vengia ne tik išlaidavimo, bet ir kitų malonumų, tokių kaip smaguriavimas, miegas ir panašių. Todėl pernelyg didelis taupumas gali reikšti ne tik skūpumą, bet ir tikrą, kartais net liguistą priklausomybę nuo pinigų.
Tačiau ne visi pinigų „kaupikai“ tai daro dėl vienodų priežasčių – kiekvienas sau turi savą motyvaciją. Štai keturi žmonių charakterio tipai, kurie didina indėlių bankuose sumas:
„Susispaudėliai“
Finansų filosofija: „Leisti pinigus – skausminga“. Šio tipo žmones galima prilyginti animacinio filmo herojui Antinui Skrudžui. Jie vengia pirkti net būtiniausius daiktus. Profesorius G. Loewensteinas juos identifikuoja pagal tai, kad tokiems taupuoliams piniginės išsitraukimas iš kišenės kelia fizinį skausmą ar šleikštulį.
Mintis apie smagų vakarą mieste su draugais jiems kelią šiurpą, nes vienintelė mintis, kuri juos persekioja , tai – kiek viskas kainuos?! Toks požiūris gali atsiliepti žmogaus socialiniam gyvenimui, o taupymas tapti tikru apsėdimu.
Ką daryti: šio tipo taupytojams profesorius siūlo turėti keletą banko sąskaitų skirtinguose bankuose. Vieną jų paskirti tik neplanuotoms, skubioms išlaidoms, kitą – buities reikmenims pirkti, dar kitą – laisvalaikiui ir t.t..
„Linksmieji“
Finansų filosofija: „Taupyti yra smagu“. Šio tipo žmonės laiko save tiesiog taupiais ir mano, kad jų laimė – nesusijusi su materialiais dalykais. Todėl pirkti daugiau nei būtina, jiems tiesiog nepriimtina.
Šiais laikais, kai vartojimas tapo mada, mąstymas, kad finansinis saugumas nėra tikslas, o pozityvus gyvenimo būdas gali būti džiuginantis. „Laimingieji“ taupytojai yra nepriklausomi nuo socialinio spaudimo: jiems nesvarbu, ar vairuoja naujausio modelio automobilį, ar turi populiarių daiktų. Net atostogų metu tokie žmonės orientuojasi ne į vartojimą, o į prisiminimus bei naujas patirtis. Tačiau pradėjus tokį gyvenimo būdą gali kilti keblumų per šventes – kaip pasakyti šeimai ir draugams, kad brangių dovanų šiemet nebus?
Ką daryti: vienas iš variantų – perdovanoti turimas dovanas ar nereikalingus daiktus. Kitas variantas – susitarti, už kokią sumą keisitės dovanomis. Be to, tai gali būti sentimentalūs daiktai: pavyzdžiui, senos nuotraukos ar kiti, prisiminimus keliantys objektai. Belieka už kelis litus nupirkti rėmelį ar gražią dėžutę. Dauguma žmonių tokias dovanas prisimena ilgiau nei brangesnes, bet be istorijos. Yra sakoma, kad daiktus žmogus linkęs nuvertinti, o prisiminimus – branginti.
„Maisto garbintojai“
Finansų filosofija: „Kuo daugiau perku, tuo daugiau sutaupau“. Kylant maisto kainoms, nestebina kai kurių žmonių polinkis kaupti, per išpardavimus pirkti kalnus maisto produktų. Tačiau, anot specialistų, tokie žmonės dažnai apsigauna, nepaskaičiuodami tikrosios produkto vertės ar nesusimastydami, kiek kainuoja viena pakuotė (vienas daiktas), kai parduodama po kelis.
Be to, prisipirkus krūvas vienos rūšies produktų ar gaminių, dažnai ir suvartojama daugiau – vien todėl, kad yra per daug. Kitas pavojus „maisto kaupikams“ – nebeužtekti vietos. Dėžės, skardinės ir maišeliai pamažu ima nebetilpti į virtuvės spinteles ir namai tampa tikru sandėliu.
Ką daryti: atidžiai žiūrėkite į kainas, kai perkate po kelias pakuotes, paskaičiuokite, kiek jums kainuos viena – dažnai akcijos tėra klaidinantis skaičių žaismas. Kitas patarimas: galvokite, ką perkate ir, kodėl. Nepirkite tik todėl, kad produktas kainuoja mažiau – jei niekad nevalgote koldūnų su pelėsiniu sūriu, tikriausiai nepasigesite jų ir rytoj.
„Kuponų aukos“
Finansų filosofija: „Mėgaujuosi galėdamas gauti daugiau už mažiau“. „Kuponų mėgėjai“ dažnai jaučia tam tikrą azartą pirkdami tai, kam yra skirtas parduotuvės kuponas, galiojantis tik iki tam tikros datos. Pasaulyje ši tendencija daug kur vadinama manija, nes turėdami nuolaidos kuponą žmonės perką praktiškai bet ką. Jiems užtenka žinoti, kad pirkdami sutaupo bent kiek nors pinigų.
Tokie pirkėjai savo namuose sukaupia didžiules įvairiausių nereikalingų daiktų kolekcijas, o taip pat – kalnus nesveiko bei nevertingo maisto produktų, kurių dauguma dažnai būna ant galiojimo laiko ribos.
Ką daryti: protingas taupymas – pagirtinas dalykas, tačiau nereikėtų pamiršti savo ir savo šeimos narių sveikatos. Ar jums tikrai reikia šešių didelių pakuočių bulvių traškučių arba 10 butelių limonado po 2 litrus? Toks taupymas gali brangiai kainuoti sveikatai. Specialistai tokį taupymą aiškina paprastai: kuo daugiau sutaupai, tuo norisi vis daugiau ir daugiau.
Kaip bebūtų, taupyti nėra blogai. Netgi taupymas, pasitelkiant ekstremalias priemones, gali būti labai naudingas, atnešantis daug naudos ir pasitenkinimo. Vienintelis dalykas, kurio rekomenduojama nepamiršti taupant – tai atsargumas ir saikas. Sveikata yra svarbesnė už pinigus, todėl neperženkite ribos, o ją peržengę mokėkite sustoti.
