Neatsakyti klausimai
Šiandien, praėjus dešimtmečiui, vis dar aptarinėjama, ar šturmo metu buvo imtasi teisingų veiksmų, kokią įtaką įkaitų sveikatai turėjo migdomosios dujos, kurias prieš šturmo pradžią paleido į pastato ventiliacijos sistemą. Rusijos valdžia iki šiol atsisako įvardinti šių dujų sudėtį.
Pagrindinis Maskvos gydytojas Andrejus Selcikovskis pareiškė, kad apsinuodijimas minėtomis dujomis neturėjo reikšmingos įtakos įkaitų mirtingumui. Tą pačią nuomonę oficialiai išsakė ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Šiuo metu yra nustatyta tik tai, kad pagrindiniu dujų formulės komponentu buvo fentaninilis – itin stiprus opioidinis analgetikas, naudojamas anesteziologijoje, ypač dažnai – neurochirurgų kritinių smegenų operacijų metu, kai reikia, kad visiškai atsijungtų žmogaus sąmonė.
Praėjusių metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas įpareigojo Rusiją išmokėti „Nord-Ost“ tragedijos aukoms 1,3 milijono eurų. Kolegija, sudaryta iš septynių teisėjų, vienareikšmiškai pripažino, kad lemtingų įvykių metu egzistavo reali grėsmė masinėms žmonių mirtims, ir kad Rusijos valdžia iš tiesų turėjo pagrindą nutraukti derybas su teroristais ir pradėti šturmą. Teismas nusprendė, kad pateisinamas ir dujų panaudojimas.
Vis dėlto tas pats teismas pareiškė, kad gelbėjimo operacija po šturmo nebuvo iki galo paruošta, tragedijos aukoms nebuvo suteikta adekvati medicininė pagalba po nežinomų dujų panaudojimo. Sukritikuoti ir mažai koordinuoti skirtingų tarnybų veiksmai, pavėluota nukentėjusiųjų evakuacija, medicininės įrangos trūkumas ir prastai organizuotas transportavimas.
Buvusių įkaitų prisiminimai
Tarp „Nord-Ost“ įkaitų buvo daug vaikų, tarp kurių – labai maži. Paaugę dešimčia metų, jie pasidalino prisiminimais apie išgyventą pragarą. Ksenija Žarkova pasakoja, kad kartu su žuvusia bendraklase ji sėdėjo prie pat ventiliacijos angos, pro kurią į salę pateko minėtosios dujos: „Per keletą valandų mane tiesiog paralyžiavo didelis skausmas, ir gydytoja, sėdėjusi balkone, persodino mane į kitą eilę, kad suleistų vaistų. Turbūt būtent dėl to aš likau gyva.“
Olga Protas prisimena, kad baisiausia akimirka jai tapo, kai teroristai pasakė, kad išsirinks iš salės bet kuriuos 10 žmonių ir sušaudys tiesiog ant scenos. „Paskutinę dieną aš praradau viltį, kad kada nors vėl pamatysiu savo artimuosius. Aš ant rankos užsirašiau telefoną, vardą ir pavardę, kad tėvai galėtų mane atpažinti morge“, – prisipažino buvusi įkaitė.
Pastatą užgrobę teroristai įsiveržė tiesiai ant scenos, nuo kurios pareiškė apie savo reikalavimus: išvesti Rusijos kariuomenę iš Čečėnijos. Jų vadas ištarė: „Mes norime mirti gražiai labiau, nei jūs norite išgyventi.“ Iš pradžių nedaug kas suvokė, kas vyksta. „Nord-Ost“ kūrybinės grupės narė Galina Deliatickaja prisimena: „Kai prasidėjo antrasis aktas, aš išėjau į balkoną, kas įvertinčiau „lakūnų skrydžio“ šokio kokybę. Ir pamačiau, kaip ant scenos užlipo žmogus su kamufliažu ir automatu. Pagalvojau, kad padaugino per antraktą bufete. O žmonės nusprendė, kad toks režisieriaus sprendimas ir pradėjo ploti.“
Aukų prisiminimo akcija tradiciškai vyksta kasmet. 2003 metais prieš teatrą buvo pastatyta septynių metrų stela iš baltojo granito. 2011 metais prie tragedijos vietos buvo pradėtos bažnyčios statybos. Ji turi būti pašventinta spalio 26 dieną.
