Kadangi pateiktos dar tik įstatymo gairės, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Dalius Bitaitis nenorėjo detalizuoti, kokią dalį nuomos išlaidų valstybė būtų pasirengusi kompensuoti. Pasak viceministro, vienas žmogus gali tikėtis paramos 14 kv. metrų.
Kompensacijos galėtų prašytis visi žmonės, kurie turi teisę į socialinį būstą, kurių skaičius šiuo metu Lietuvoje siekia 30 tūkst. „Su tomis lėšomis, kurias mes turime, bus kompensuojama dalis nuomos kaštų, socialinių būstų tolesnę plėtrą perleidžiant savivaldybėms", - teigė viceministras.
Įvertinant, kad Lietuvoje yra tam tikrų socialinės atskirties grupių, kurioms gali iškilti problemų išsinuomoti būstą, socialinių būstų programa nenutraukiama, o tik paskiriama savivaldybėms, geriau suprantančioms vietos socialinę dinamiką.
„Siekiant išvengti piktnaudžiavimo nauja tvarka, prieš teikiant paramą numatyta apsauga, tikrinant, ar jau atsiskaityta su būsto savininku. „Žmogus turėtų įrodyti, ar jau atsiskaitė su nuomotoju, ir tik tada savivaldybė pervestų jam pinigus į sąskaitą“, - teigė D. Bitaitis.
Pasak D. Bitaičio, svarus, naująją tvarką paremiantis argumentas - dalis pinigų, cirkuliuojančių nuomos rinkoje, būtų ištraukta iš šešėlio. Būtų nuomos sutartys, jų registracija. Naujoji tvarkos administravimo kaštai guls ant savivaldybių pečių.
