REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Korporatyvinė socialinė įmonės atsakomybė nėra labdara – tai tam tikras kompanijos pasirinktas verslo būdas, skirtas uždirbti pinigams, bet ne perskirstyti pelnui, tvirtina telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ korporatyvinės atsakomybės vadovė Marie Baumgarts.

REKLAMA
REKLAMA

Kokias pagrindines sritis apima sąvoka „įmonių atsakomybė“? Kodėl šiandien tai yra svarbu?

REKLAMA

Savo įmonėje vadovaujamės Jungtinių Tautų (JT) Pasauliniu susitarimu (angl. Global Compact), kuris įtraukia tokias sritis kaip kova su korupcija, aplinkosauga, darbo ir žmonių teisės. Į savo sąrašą taip pat įtraukėme tik telekomunikacijų įmonėms būdingas sritis: interneto privatumas ir vientisumas, elektromagnetiniai laukai bei kitos ryšio saugumo problemos.

Dauguma kompanijų šiandien vadovaujasi keturiais minėtais principais. Juk kiekvienas darbuotojas nori turėti gerą ir patikimą darbo aplinką, užtikrintas darbo teises, nedirbti pernelyg daug viršvalandžių ir nuolat būti pagarbiai vertinamas.

REKLAMA
REKLAMA

Socialinė atsakomybė ir savotiška duoklė visuomenei taip pat gali būti įtraukta į įmonių atsakomybės apibrėžimą?

Nebūtinai. Įmonių atsakomybė nėra labdara. Tai yra geros kompanijos buvimas. Niekas nenori dirbti įmonėje, kurioje klesti korupcija, kur darbuotojai negerbiami ar nesirūpinama aplinkos apsauga. Vis dėlto jei įmonės nori praplėsti šį apibrėžimą, tai bus sveikintina.

Žvelgiant į savo verslą galima matyti, kaip jis padeda visuomenei, darbuotojams, akcininkams, klientams ir kitiems. Taip pat galima išskirti neigiamą veiklos poveikį ir siekti ji sumažinti. Tai gali būti atliekų mažinimas, energijos taupymas ar kita. Tuomet galima sukurti tvirtą, patikimą ir ilgalaikį verslą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Minėjote, kad įmonių atsakomybė nėra labdara. Kaip pasiekti tvarią įmonių atsakomybę ir padėti visuomenei tobulėti savaime?

JT Pasaulinis susitarimas veikia tarsi skėtis – įmonėms vykdant savo veiklą skirtinguose regionuose ar valstybėse gali atsirasti tam tikrų skirtumų, tačiau šis bendras susitarimas turėtų padėti rasti išeitį sudėtingose situacijose.

Jūsų įmonė veikia skirtingose valstybėse. Su kokiais iššūkiais susiduriate vadovaudamiesi įmonių atsakomybės principais įvairiose šalyse?

Sudėtingiausia tampa, jei valstybėse galioja kitokie įstatymai ar smarkiai skiriasi kultūros. Europoje su rimtesniais iššūkiais nesusiduriame, nes valstybės ir jų kultūros yra panašios. Šiek tiek sudėtingiau Vidurio Rytuose. Vis dėlto skirtingose šalyse susiduriame su skirtingomis problemomis taikant atskirų sričių principus, tačiau negalima būtų išskirti ko nors konkretaus.

REKLAMA

Kokiose iš minėtų keturių sričių Lietuva pažengė daugiausia ir kur dar turėtume pasistengti?

Daugiausia iššūkių kelia tiekimo grandinė. Įsigyjamos prekės iš tiekėjų, kurie jas gavo iš kitų tiekėjų, ir taip toliau – tiekimo grandinė nusidriekia per visą pasaulį. Taip pat daug nerimo kelia interneto privatumas ir vientisumas. Nors šios technologijos egzistuoja daugiau kaip 10 metų, jas reguliuojantys įstatymai pradėti kurti visai neseniai. Turime siekti, kad internete esanti informacija apie asmenis būtų apsaugota.

REKLAMA

Ar sulaukiate pakankamai paramos iš vyriausybių įgyvendinant įmonių atsakomybės principus?

Taip, mes bendradarbiaujame su vyriausybėmis ir jaučiame jų paramą. Pavyzdžiui, Švedijoje bendradarbiaujame su Užsienio reikalų ministerija ir su jų pagalba bandome spręsti kylančias problemas užsienio valstybėse. Be to, mūsų akcininkai tikisi, kad mes būsime atsakingi ir ne tik dalysime paramą, bet ir būsime garbinga bei gera kompanija.

Galima teigti, kad Šiaurės šalys yra bene labiausiai pažengusios šiose srityse. Tačiau kitos valstybės net Europoje ne visuomet laikosi įmonių atsakomybės principų. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų spręsti šią problemą?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiam tikslui turime bendradarbiauti visi: ir įmonės, ir vyriausybės, ir žiniasklaida. Šios problemos nėra naujos, tačiau jų sprendimo struktūra nauja.

Švedijoje vos prieš 5 metus valstybė pareikalavo įmonių išplėtoti įmonių atsakomybės strategiją ir pateikti metines ataskaitas apie pasiektus tikslus. Be to, šiuo metu Europos Sąjunga (ES) ketina pristatyti panašią atskaitomybės direktyvą. Šiaurės Afrikos valstybėse įmonių atsakomybės ataskaitą pateikti reikalaujama iš kompanijų, kurių akcijomis prekiaujama akcijų biržose.

REKLAMA

Globaliame pasaulyje esant didesnei tarpusavio sąveikai reikia tam tikrų gairių, kurių laikytųsi visos įmonės. Tai rimtas iššūkis, tačiau kartu tai labai vertinga. Jei įmonėms nepavyksta laikytis šių principų, jos gali greitai prarasti klientus ir net apskritai žlugti.

Švedijoje yra kilę rimtų aplinkosaugos skandalų, kurie privedė įmones prie bankroto. Taip pat buvo kilę tam tikrų diskusijų dėl šalyje veikiančių bankų. Korupcijos byloje didelė bauda buvo skirta kompanijai „Siemens“.

CV: Marie Baumgarts

Nuo 2012 m. kovo eina „Tele2“ korporatyvinės atsakomybės vadovės pareigas

2008–2012 m. – „Ernst & Young“ klimato kaitos ir tvarumo paslaugų skyriaus vadovė

2005–2008 m. – „URS Nordic“ verslo plėtros ir projektų vadovė

2000 m. Stokholme esančiame Karališkajame technologijų institute įgijo aplinkosaugos inžinerijos ir tvarios infrastruktūros magistro laipsnį

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 39(100), spalio 15-21 d.), rubrikoje „Išskirtinis interviu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų