Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.
Atsisuka kitu lazdos galu
Žemdirbiai ragino Žemės ūkio ministeriją apleistų žemių savininkus ir žemės spekuliantus tramdyti didesniais mokesčiais. Tačiau pakeistas Žemės mokesčio įstatymas jau gręžiasi prieš juos pačius – ypač tuos, kurie ūkininkauja prie didžiųjų Lietuvos miestų.
„Ūkininkai dar laukuose: vieni kasa cukrinius runkelius, kiti aria, treti baigia ganiavą, todėl neįsigilino į savivaldybių priimtus sprendimus ir žemės verčių žemėlapius. Gali būti, kad ne vieno laukia šaltas dušas“, – nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka susirūpinęs kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Vytautas Augustanavičius.
2011 m. pabaigoje pakeitus Žemės mokesčio įstatymą įteisinta nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka – iki šiol buvusį mokestį nuo žemės našumo pakeitė apmokestinimas pagal rinkos vertę. Įstatyme įtvirtintas 0,01–4 proc. mokesčio tarifas, kurį konkrečiai nustatys rajonų savivaldybių tarybos. Iki šiol buvo taikytas 1,5 proc. žemės mokestis, kuris skaičiuojamas pagal žemės derlingumą ir galimybes pagaminti produkciją, arba kitaip vadinamą nominaliąją žemės vertę.
„Mes, ūkininkai, siekėme, kad apleistų žemių savininkai būtų sutramdyti, o žemė būtų naudojama pagal paskirtį. Tačiau Seimas, tobulindamas šį įstatymą, išsprendė ir kitą problemą – sudarė savivaldybėms sąlygas papildyti savo biudžetus. Dėl to nukentės ir žemdirbiai“, – įsitikinęs Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.
Finansų ministerijos skaičiavimais, savivaldybės iš žemės mokesčio per metus surenka apie 52 mln. Lt pajamų, o pritaikius maksimalų tarifą į jų biudžetus įplauktų iki 1 mlrd. Lt.
Savivaldybės kelia mokesčius
Kai kurios rajonų savivaldybės jau patvirtino didesnius žemės mokesčius 2013 metams. Štai Panevėžio rajone už žemės ūkio paskirties žemę vietoje buvusio 1,5 proc. žemės mokesčio tarifo nustatytas 2,4 proc. tarifas. Nenaudojami žemės sklypai bus apmokestinti maksimaliu 4 proc. tarifu. Žemės ūkio paskirties žemei paliktas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas. Jis netaikomas apleistoms žemėms.
Panevėžio rajono tarybos narys ūkininkas Antanas Zopelis tikino, kad dėl padidinto tarifo žemės mokestis stipriai neišaugs. Anot jo, kainą daugiausia lems žemės rinkos vertė. „Jei naujoji valdžia nepakeis Žemės mokesčio įstatymo, kitais metais žemės mokestis tikrai bus didesnis. Tačiau tai labiau lems ne savivaldybių tarybų sprendimai, o įteisinta nauja žemės apmokestinimo tvarka pagal vidutinę žemės rinkos vertę“, – aiškino Panevėžio rajono tarybos narys.
Labai nedaug – iki 1,6 proc. ir 1,7 proc. – žemės mokestį už žemės ūkio paskirties žemę padidino Kėdainių ir Marijampolės rajonų savivaldybės. Už nenaudojamas ir apleistas žemes ir čia bus pritaikytas 4 proc. mokestis.
Žemdirbiams nedidinti žemės mokesčio žada Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. „Stengsimės išlaikyti iki šiol buvusį 1,5 proc. mokestį žemės ūkio paskirties žemei, tačiau apleistus laukus apmokestinsime maksimaliai“, – sakė V.Makūnas. Aplink Kauną plytintys apleisti sklypai labiausiai krito į akį žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui. „Bandome valdyti tą procesą, seniūnai ar kiti savivaldybės įpareigoti asmenys gali surašyti administracinių pažeidimų protokolus ir skirti baudas, tačiau apleistų žemių pakanka, jų šeimininkai keičiasi, todėl sunku juos rasti“, – aiškino Kauno rajono meras.
Akis bado įstatymo spragos
Apleistų žemių apmokestinimui pagal naują tvarką pritarusi Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlė nustatyti dirbamos žemės mokesčio „lubas“ – 50 Lt už hektarą ir pakeisti žemės vertės nustatymo metodiką labiau atsižvelgiant į žemės našumą. Tačiau į tai nebuvo atsižvelgta – žemė apmokestinta pagal vidutinę rinkos vertę. Be to, žemės ūkio paskirties žemės mokesčio „lubos“ išaugo dvigubai – iki 100 Lt už hektarą.
„Įstatymas netobulas, jį reikia taisyti. Tam buvo sudaryta darbo grupė, tačiau ji, regis, dar net nebuvo susirinkusi. Rudenį jau turėjo būti aišku, kaip veiks įstatymas, bet įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nėra“, – nusivylimo neslėpė Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Žemės apmokestinimui pagal rinkos vertę nepritarė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Pasak žemės ūkio bendrovėms atstovaujančios organizacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes jos paskirtis – gaminti žemės ūkio produkciją. „Žemės kokybė, derlingumas, o ne išpūsti sandoriai turėtų lemti jos vertę. Juolab kad Lietuva turi unikalią galybę tuo remtis, nes atliekami dirvožemio tyrimai“, – teigė J.Kraujelis.
Iškraipo konkurenciją
Dirbamą žemę apmokestinant pagal rinkos vertę labiausiai nukentės arti didžiųjų miestų ūkininkaujantys žemdirbiai. Kai kurie jų nuogąstauja, kad bus priverstinai nustumti nuo žemės. „Kitais metais Šiaulių rajone didelio žemės mokesčio šoko nebus – tose vietose, kur žemės rinkos vertė didesnė, mokestis turėtų padidėti apie 15 proc. O kaip bus ateityje? Kas užtikrins, kad nebus antrosios krizės bangos, o savivaldybės nepasinaudos galimybe už dirbamos žemės hektarą nustatyti maksimalų mokestį – 100 Lt. Tada tai jau stipriai kirstų per žemdirbių kišenę“, – tvirtino šalia Šiaulių miesto ūkininkaujantis R.Juknevičius.
V.Augustanavičius neabejojo, kad kitąmet ūkininkams, kurių laukai yra arčiau miestų, teks plačiau atverti pinigines. „Priemiestiniams ūkiams bus blogai. Ten, kur žemės hektaro vertė – 10, 15 ar net 20 tūkst. Lt, užguls nelengva žemės mokesčio našta. Jei pakiltų iki 70 Lt už hektarą, tai būtų apie penktadalį tiesioginių išmokų. Valstybė rado būdą, kaip iš žemdirbių atimti dalį subsidijų“, – teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas.
R.Juknevičius pabrėžė, kad pagal rinkos vertę nustatomas žemės mokestis iškraipys konkurencines sąlygas to paties ar įvairių rajonų ūkininkams. „Mano ūkis nuo Šiaulių miesto nutolęs vos 3 km. Pridėjus dar 3 km gilyn į rajoną žemės rinkos vertė keičiasi dešimtimis kartų. Tad kaip ūkininkams konkuruoti, jei žemės našumas yra toks pat, pajamos iš ūkio – panašios, o žemės mokestis skiriasi?“ – Žemės mokesčio įstatymo spragomis susirūpinęs kalbėjo R.Juknevičius. Jis taip pat pritarė, kad nauja žemės mokesčio apskaičiavimo tvarka, leidžianti savivaldai nustatyti skirtingus dirbamos žemės mokesčius, gali sudaryti nelygias konkurencines sąlygas ir įvairių rajonų ūkininkams.
Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, diferencijuotas žemės mokestis gali būti „neteisingas“ ir kai kuriems savininkams, kurie sklypų nenaudoja pagal paskirtį. „Žmonėms yra grąžinta žemė, kur stūkso kolūkių fermų, šiltnamių ar kitų gamybinių pastatų griuvėsiai. Savininkams atitekę ir užmirkę plotai, kur sugedę melioracijos įrenginiai. Neteisinga būtų tokius gyventojus bausti dideliais mokesčiais“, – samprotavo R.Juknevičius.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, praėjusiais metais vidutinė žemės ūkio paskirties žemės hektaro vidutinė kaina įvairiuose regionuose buvo 2,9–8,5 tūkst. Lt.
Gąsdina mokesčio šuolis
Gintaras Nagulevičius , Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas
Žemdirbiai iš dalies yra apsaugoti nuo didelio žemės mokesčio šuolio – jiems pritaikytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis. Tokių lengvatų neturi mieste žemių turintys savininkai. Bandome derėtis su didžiųjų miestų savivaldybėmis, tačiau mūsų atstovų į darbo grupes, kurios planuoja būsimus žemės mokesčius, niekas nekviečia. Gerai, kad bijodami didesnių mokesčių žmones suskubo tvarkyti rajonuose esančius apleistus laukus. Tačiau nėra konkrečių įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kurie reglamentuotų apleistos žemės nustatymo tvarką. Nuogąstaujama, kad tuo gali pasinaudoti miestų savivaldybės ir pritaikyti sankcijas neįtikusiems verslininkams.
Vida TAVORIENĖ
