Garsi muzika ar tylūs draugo šnabždesiai – mums įprasti garsai. Tačiau tiems, kurie gyvena tyloje, tai, deja, tik svajonė. Žmonės, jungiantys tuos, kurie girdi, ir turinčius klausos negalią, – gestų kalbos vertėjai. Šiandien pristatysime gestų kalbos vertėjo darbo subtilybes ir tikras gyvenimo istorijas, praktinę specialybės pusę, o ne sausas studijų programas. Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro Alytaus padalinio vadovė Rūta Kavolynienė pasakojo apie šio darbo privalumus ir trūkumus, alytiškė trečio kurso studentė Rita Volungevičiūtė – apie studijas, Vilniaus kolegijos lektorius Andrius Barisevičius pristatė studijų programą iš pirmų lūpų. Abituriente, mes tikimės, kad į klausimą, ar tu nori būti gestų kalbos vertėju, galėsi atsakyti po šios pažinties su specialybe.
Darbo istorija
Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro Alytaus padalinio vadovė Rūta Kavolynienė
Gestų kalbos vertėjai yra informacijos srauto tarpininkai, kurių tikslas – kuo tiksliau, aiškiau išversti. „Mokytis gestų kalbos reikia nuolatos, nes atsiranda naujų gestų, jie kuriami, įtraukiami į kalbą. Truputį skiriasi bendravimas įvairiuose Lietuvos regionuose. Pati kalba yra labai įdomi, gyva, emocionali, dirbi visa – veido mimika, judesiai. Tu visa kalbi“, – įsitikinusi Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro Alytaus padalinio vadovė R.Kavolynienė. Ji sutiko atsakyti į keletą „Alytaus naujienų“ klausimų.
– Kokie yra pagrindiniai gestų kalbos vertėjo darbo privalumai ir trūkumai?
– Pagrindinis privalumas – nuolatinis bendravimas ir žinių bagažo didinimas. Drauge su klausos negalią turinčiu žmogumi tenka lankytis įvairiose įstaigose: poliklinikoje, teisme, policijoje, plėsti savo akiratį. Prisieina versti įvairiuose renginiuose, net ir bažnyčioje – sutuoktuvių ceremoniją, Šventąjį Raštą, priesaikas. Juokiamės, kad viena mūsų vertėja ištarė „taip“, nors iki šiol ir neištekėjo. Dažnai būna net ir taip, kad žmonėms vertimo paslauga nereikalinga, tačiau jie ateina pabendrauti. Tai yra komunikacija su žmonėmis – nuolatinis judėjimas ir mokymasis.
Trūkumų darbe mažiau. Kartais užsakovui vertėjas nepatinka, nors techniškai darbą atlieka gerai. Galbūt veide įžiūri tai, kas nekelia pasitikėjimo. Būna, laukiame klientų atvykstant į susitikimo vietą ir nesulaukiame. Tokiu atveju paslaugų klientui suteikti negalime.
– Ar gestų kalbos vertėjo paslaugos paklausios?
– Šiuo metu Alytaus padalinyje yra trys vertėjos ir padalinio vadovė. Kadangi viena vertėja motinystės atostogose, dirba dvi – pagal paklausą mūsų užtenka. Pati Pedagoginiame universitete baigiau socialinę pedagogiką, gestų kalba buvo vienas iš pasirenkamųjų dalykų, kuris mane sužavėjo, su žmonėmis, turinčiais klausos negalią, bendrauju ir pati.
Žmonės, kuriems reikia mūsų paslaugų, yra vyresnio amžiaus, jie truputį uždaresni. Galbūt todėl, kad kaip gimtoji kalba gestų kalba buvo pripažinta tik 1995 metais. Kai kurie iš jų gatvėje gestų kalba net nekalba – kompleksai likę iš senesnių laikų. O jaunimo Alytuje labai mažai, nes nėra kur mokytis, trūksta papildomos veiklos, todėl jie išvyksta į didžiuosius miestus.
– Kokių savybių reikia turėti gestų kalbos vertėjui?
– Norint dirbti tokį darbą, visų pirma reikia būti jam atsidavusiam, norėti jį dirbti. Jeigu darbo nemylėsi, tada jis nebus mielas. Turi būti komunikabilus, tačiau ramus ir neutralus. Gestų kalbos vertėjas turi perteikti informaciją nereikšdamas savo nuomonės. Įvairiose situacijose reikia tolerancijos, supratimo ir susikalbėjimo. Mokėti išsisukti iš situacijos, valdyti ją – vieni svarbiausių dalykų. Pareigingumas ir atsakingumas šiame darbe būtinas. O užvis svarbiausia – konfidencialumas.
– Ką patartumėte abiturientui, norinčiam studijuoti gestų kalbą?
– Pirmiausia patarčiau susipažinti su gestų kalba iš arčiau – turėti artimesnį kontaktą, suprasti, kas tai yra. Svarbiausia neturėti rožinių akinių, labai gražiai skamba – gestų kalba. O darbas nėra lengvas, viskas priklauso ir nuo miesto, kuriame dirbi. Reikia įdėti daug pastangų, daug laiko, atiduoti visą save. Mokytis tik tam, kad turėtumėte diplomą, neverta, nes tada su gestais galima susipažinti ir kitaip.
– Ar studentai pas jus atlieka praktiką?
– Kiekvienais metais turime besipraktikuojančių studentų. Dirbdamas su studentu turi atiduoti daug savęs. Jis privalo suprasti, ar nori išmokti praktinių dalykų, koks jo praktikos tikslas, ką jis nori sužinoti. Studijų pradžioje studentai ateina užsidėję spalvotus akinius. Kai paklausiu, kas yra gestų kalbos vertėjas, krykštauja, kad viskas labai gerai: viską darysiu už žmogų su klausos negalia. Stop! Nereikia už jį visko daryti, jis yra sveikas, protingas, jis viską valdo, jam reikalinga komunikacija, informacijos perteikimas. Čia jaunas žmogus, vertėjas, turi nesuklysti, jis nebus to žmogaus globėjas, jam to nereikia ir taip neturi būti, jis turi būti tik informacijos šaltinis – srautas. Mes turime ausis, o jis turi vertėją.
Apie studijas iš pirmų lūpų:
Vilniaus kolegijos lektorius Andrius Barisevičius
Vilniaus kolegija yra vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, siūlanti programą „Lietuvių gestų kalbos vertimas". Pasak lektoriaus A.Barisevičiaus, atnaujintoje programoje daugiau dėmesio skirta lietuvių gestų kalbai, nes per trejus metus tenka išmokti visiškai naują kalbą. „Tai nėra paprasta, bet patyrę kurtieji dėstytojai, kuriems gestų kalba gimtoji, greitai randa bendrą kalbą su studentais. Pramokę gestų kalbos, studentai pradeda mokytis versti iš lietuvių kalbos į gestų kalbą ir atvirkščiai.“
Pridėtinė profesijos vertė
A.Barisevičius įsitikinęs, kad ši profesija tikrai nenuobodi, kasdien reikalaujanti ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir išmanymo, kaip tinkamai elgtis įvairiose situacijose, kaip reaguoti kintant aplinkybėms. Gestų kalbos vertėjai verčia banke, poliklinikoje, teisme, policijoje, bažnyčioje, universitete, konferencijose – visų vietų neįmanoma ir paminėti. „Kažin ar yra tokių profesijų atstovų, kurie aplanko tiek įstaigų ir tiek daug žino, kiek gestų kalbos vertėjas, – tai pridėtinė profesijos vertė asmeniui“, – gestų kalbos vertėjo darbo privalumus vardijo lektorius.
Mokytis gestų kalbos reikia nuolatos, nes ji gyva, kinta. „Pati naujausia šiuo metu vertėjų centrų teikiama paslauga, o gal šiek tiek ir iššūkis – nuotolinis vertimas vaizdo skambučiu. Tad studentai, be bendrųjų ir jau išvardytų dalykų, studijuoja kurčiųjų kultūrą, profesinę etiką, gestotyrą, komunikacijos pagrindus“, – apie studijų programą kalbėjo A.Barisevičius.
Beribės darbo galimybės
„Studijuoti ir ruoštis tapti lietuvių gestų kalbos vertėju padeda smalsumas, atvirumas naujai patirčiai, komunikabilumas, gebėjimas priimti sprendimus, orientacija įvairiuose kultūriniuose kontekstuose, savarankiškumas“, – dėsto gestų kalbos specialistas.
Kadangi gestų kalbos vertėjas nuolat bendrauja su žmonėmis, tiek kurčiaisiais, tiek girdinčiaisiais, jam neturėtų būti svetimos ir žmogiškosios savybės.
„Lietuvių gestų kalbos vertėjo darbas – tai paslauga, kuriai atlikti reikia aukšto lygio kalbinių, kultūrinių, komunikacinių ir socialinių kompetencijų. Gestų kalbos vertėjo profesijos prestižas, o kartu ir poreikis pastebimai auga tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Mokant tarptautinę gestų ir kelias užsienio kalbas vertėjui atsiveria plačios galimybės teikti vertimo paslaugas europinėje erdvėje“, – apie karjeros perspektyvas užsiminė Vilniaus kolegijos lektorius.
Kalba mąstymui ir bendravimui
Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau negu 8 tūkst. klausos negalią turinčių žmonių, kuriems gestų kalba – gimtoji. Ji suvokiama vizualiai ir dažniausiai perduodama gestais, kurie žymi sąvokas. Gestų kalbos vertėjo gramatika remiasi plaštakos formomis, veido ir kūno judesiais.
Gestų kalbos mokslas populiarėja tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Mokosi ne tik tie, kurie susiduria su klausos negalią turinčiais artimaisiais, bet ir norintys išmokti gestų kaip užsienio kalbą. Jungtinėse Amerikos Valstijose gestų kalba yra ketvirta pagal užsienio kalbų populiarumą. Gestų kalbos mokymasis lavina protą ir drauge gerina pastabumą, mąstymą, ugdo pantomimos gebėjimus.
Apie lietuvių gestų kalbą
Gestų kalba yra tarptautinė, įvairiose šalyse vartojamos skirtingos gestų kalbos, tačiau jos remiasi bendrais principais. Lietuvių gestų kalba turi savitą gramatiką, leksiką, visavertę kalbinę sistemą. Lietuvių gestų kalboje esama daug sąsajų su rusų, bet ji labai skiriasi nuo kinų gestų kalbos.
Įvairiuose šaltiniuose minima, kad nuo 1945 iki 1990 metų lietuvių gestų kalba naudota kartu su rusų gestų kalba – jos buvo artimos. Atkūrus nepriklausomybę lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba. 1995 metais Vyriausybė oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą, suteikdama jiems galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą. Gestų kalba yra kurčiųjų gimtoji kalba (Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 4 straipsnis). Nuo 1996 metų gestų kalba pradėta tyrinėti, ją tiria ir normina VšĮ Surdologijos centras.
Apie studijas iš pirmų lūpų:
studentė iš Alytaus Rita Volungevičiūtė
„Vaikystėje turėjau draugę, turinčią klausos negalią, ir negalėjau su ja susikalbėti. Mes žaisdavome ir nieko nekalbėdavome, tačiau įstojus studijuoti gestų kalbos, aš ją susiradau ir dabar galiu su ja bendrauti – dėl to esu labai laiminga“, – vaikystės prisiminimu pasidalijo alytiškė R.Volungevičiūtė, Vilniaus kolegijoje studijuojanti lietuvių gestų kalbos vertimą. Mergina įsitikinusi, kad šios studijos išskirtinės.
Vietoj socialinio darbo – gestų kalba
Niekada nesvajojusi studijuoti gestų kalbos, šiandien R.Volungevičiūtė džiaugiasi galimybe mokytis ir pažinti kurčiųjų bendruomenę: „Visada norėjau studijuoti socialinį darbą, padėti žmonėms. Žurnale „Kur stoti 2010“ žiūrėjau įvairių specialybių aprašus. Gestų kalba pasirodė įdomi ir unikali specialybė. Tačiau socialinį darbą vis dėlto įrašiau pirmuoju numeriu, gestų kalbą – trečiuoju.“
Tačiau likimas ir stojimo rezultatai alytiškę privertė pasirinkti. Į socialinio darbo studijas įstojusi į mokamą vietą, o į gestų kalbą – nemokamą, R.Volungevičiūtė ilgai svarstė, ką studijuoti: „Tariausi ir su didžiausia savo patarėja mama, ir pati bandžiau kuo daugiau sužinoti apie šią specialybę, kad pasirinkčiau teisingai, nes nuo to priklauso mano ateitis. Tad po ilgų dvejonių ir svarstymų nusprendžiau pasirinkti gestų kalbą ir tikrai dėl to nesigailiu. Mano sprendimą studijuoti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete lėmė keli faktoriai: ši studijų programa pasirodė įdomi, geri šią studijų programą baigusių studentų atsiliepimai, jaunatviškas smalsumas.“
Mokytis įdomu, bet nelengva
Šios studijos – išskirtinės. Pasak gestų kalbą studijuojančios alytiškės, mokytis labai įdomu, tačiau nelengva: „Pagrindines paskaitas dėsto du kurti dėstytojai. Lietuvių gestų kalbą – kurčiasis ir girdintis, o vertimo teoriją ir praktiką – kurčia dėstytoja ir girdintis dėstytojas. Šios pagrindinės paskaitos vyksta auditorijoje, kurioje yra kompiuterių, įvairios kompiuterinės technologijos pritaikytos būtent šiai specialybei. Atsiskaitymai vyksta taip pat labai įdomiai, mes visada filmuojamės ir vėliau dėstytojai taiso mūsų įrašus. Vertimo teorijos ir praktikos paskaitose įrašinėjame vertimo garso įrašą, vėliau analizuojame klaidas, mokomės iš jų. Pirmame kurse buvo labai keista, bet dabar jau esu prie to pripratusi ir kitaip net neįsivaizduoju šių paskaitų. Studijuojant gestų kalbą reikia turėti drąsos, nebijoti parodyti veido mimikų, nes bendraujant su kurčiaisiais labai svarbu ne tik gestai, bet ir mūsų veido mimikos, artikuliacija lūpomis.“
Nėra kada nuobodžiauti
Šiltas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir studentų – tai tik vienas iš studijų pliusų. „Vilniaus kolegijos gestų kalbos dėstytojai labai kompetentingi, profesionalūs, stengiasi kuo įdomiau pateikti mokymo medžiagą, puikiai išmano savo darbą, suinteresuoti suteikti reikiamą informaciją, jaunatviški ir energingi“, – savo dėstytojus giria R.Volungevičiūtė.
Šiuo metu Rita – trečio kurso studentė. Pasak merginos, pagrindinis studijų privalumas – praktika, kurios metu įtvirtinami ir tobulinami vertimai tarp lietuvių ir gestų kalbų, bendravimo su kurčiaisiais ir kiti gebėjimai: „Lietuvių gestų kalbos vertimo specialybė tampa vis populiaresnė ir tai paskatina naujų darbo vietų atsiradimą. Per paskaitas visi studentai gauna daug dėmesio ir nėra kada nuobodžiauti, nes paskaitos vyksta labai aktyviai. Gyvenime daug kur galime susidurti su kurčiaisiais dirbdami bet kokį darbą, tad jų kalbos mokėjimas – didelis pliusas.“
Kiekvienais metais ši studijų programa tobulėja, atsiranda įvairių pasikeitimų, naujovių, naujos technologijos pritaikomos gestų kalbos studijų programai. Vienintelis studijų minusas, pasak R.Volungevičiūtės, tas, kad nemažai laiko reikia praleisti prie kompiuterio, nes visa pagrindinių paskaitų medžiaga, gestų mokymasis vyksta kompiuteriu. „Dabar džiaugiuosi pasirinkusi būtent šią specialybę. Mokytis reikia tikrai nemažai, užtat jaučiuosi išskirtinė, kad moku šią kalbą, kad galiu susikalbėti su klausos negalią turinčiais žmonėmis. Bendravimas su kurčiaisiais labai padeda tobulėti studijuojant šią specialybę. Tad jeigu esate drąsūs, pasitikite savimi, norite būti išskirtiniai, mėgstate aktyvią veiklą, nebijote kalbėti prieš auditoriją, rinkitės būtent šią specialybę“, – ragina alytiškė studentė R.Volungevičiūtė.
