REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbą susirasti nesunku, jei esate technikas ir ieškote darbo vietos Kinijoje ar Brazilijoje. Tą patį galima pasakyti apie pardavimų atstovus, kurių labai trūksta Taivanyje ir Honkonge. Japonijoje darbo visada netrūks inžinieriams. O Airijoje – didelė paklausa IT darbuotojams. Nyderlanduose trūksta paprastų darbininkų. JAV be darbo nesėdės joks santechnikas, suvirintojas ar elektrikas, rašo „Bloomberg Businessweek“.

REKLAMA
REKLAMA

Nors ekonomistai ir politikai daro daug triukšmo dėl pasaulinio nedarbo problemos, žmonėms su tinkamais įgūdžiais paklausa darbo rinkoje yra didelė. Pasaulyje vyrauja talento trūkumas, rodo vienos didžiausių laikino darbo agentūrų „Manpower Group“ apklausos duomenys.

REKLAMA

Agentūra šių metų pradžioje apklausė 38 tūkst. įmonių iš 41 šalies. Daugiau nei trečdalis jų teigė, kad nesugeba rasti reikalingų darbininkų. Tai 4 proc. daugiau nei 2009 m. krizės metu. Tačiau mažiau už 2007 m. rezultatus, kai darbuotojų nesugebėjo rasti 41 proc. įmonių.

Pasak Jeffo Joerreso, „Manpower Group“ vadovo, po krizės įmonės atidžiau renkasi darbuotojus ir pirma plečia įmonę, po to samdo.

Sunkiausiai darbuotojų rasti sekasi Azijos įmonėms. Apie 45 proc. apklaustų darbdavių teigė, kad patiria sunkumų ieškodami darbui tinkamų žmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Šiaurės ir Pietų Amerikose su iššūkiais samdant žmones susiduria 41 proc. darbuotojų. Pernai šis skaičius siekė 37 proc., o 2010 m. – 34 procentus.

Europoje, kaip ir Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje, tik ketvirtadalis darbdavių teigė, kad yra darbo jėgos trūkumas. Panašus rodiklis buvo užfiksuotas ir pernai bei prieš krizę.

Kodėl įmonės teigia susiduriančios su darbo jėgos trūkumu? Didžioji dalis, Kodėl įmonės teigia susiduriančios su darbo jėgos trūkumu? Didžioji dalis, 33 proc., sakė, kad negali rasti tokių darbuotojų, kokių jiems reikia. Pagrindinė problema - „kietųjų“ įgūdžių, tokių kaip IT ar užsienio kalbų išmanymas. Nepakankama darbo patirtis, „minkštųjų“ įgūdžių, motyvacijos, bendravimo įgūdžių trūkumas, norėjimas didesnės algos, negalėjimas dirbti pusę etato – taip pat darbdavių paminėti trukdantys veiksniai (išdėstyti pagal mažėjančią svarbą).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės iš toliau susidurs su tokiomis problemomis, jei nebus keičiamos švietimo sistemos, teigia. E. Joerresas. Pasak jo, didžiausia problema yra įgūdžių neatitikimas – skirtumas tarp ieškančiųjų darbo pajėgumų ir to, ko reikia darbdaviams. Tai galima ištaisyti didinant profesines mokyklas ir plečiant jų skaičių, sako E. Joerresas.

„Mokytis profesinio amato tapo nebegarbinga. Tie, kurie būtų rinkęsi tokią mokyklą, dabar po keturis metus mokosi universitetuose, nes tėvai ir visuomenė teigia, kad reikia šitaip daryti, - sako E. Joerresas. – Trūksta suvirintojų, santechnikų ir braižytojų. Šiose srityse šiandien matome trūkumą.“

REKLAMA

Lietuva – ne išimtis

Lietuvoje taip pat pastebimas tam tikrų darbuotojų trūkumas. Specialistai ir darbdaviai dėl tokios padėties taip pat kaltina šalies švietimo sistemą.

Darbo rinkoje labai trūksta universitetinį išsilavinimą turinčių ir savarankiškai galinčių spręsti sudėtingas inžinerines problemas specialistų: mechanikų, elektronikų, transportininkų, informatikos specialistų, teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų prorektorius Romualdas Kliukas.

„Technomatematikos, matematikos, informacinių technologijų paslaugų valdymo, elektronikos specialistų išvis sunku rasti. Statybų specialistai taip pat labai paklausūs, bet jų kiek daugiau ir ruošiama“, - teigė R. Kliukas.

Dėl tokios padėties taip pat kaltinama švietimo sistema. 2010 m. Eurobarometro atliktos apklausos metu, net 32 proc. šalies darbdavių nebuvo patenkinti aukštųjų universitetų auklėtinių įgytomis žiniomis bei darbui reikalingais įgūdžiais. Tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis 8 proc. vidurkį. Anot darbdavių, studentams labiausiai trūksta profesinių įgūdžių, o taip pat - analitinių problemų sprendimo, planavimo ir organizavimo, darbo komandoje žinių.

„Statistika negailestinga, - aiškino Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas. - Iš tikro jauni žmonės paskutiniu metu dažnai rinkosi studijas, kurias baigę sunkiai rasdavo darbą. Kita vertus, nepaisant gana didelio nedarbo, yra nuolatinė daugybės profesijų atstovų paklausa! Toks pasiūlos-paklausos disbalansas darbo rinkoje susidarė ir dėl netinkamo profesinio orientavimo, ir dėl pačių moksleivių nepagrįsto susižavėjimo pirmiausiai humanitarinėmis, socialinėmis studijomis, egzotiškomis specialybėmis. Technologinės studijos, darbininkiškos profesijos, amato įgijimas buvo ir iki šiol yra laikomas neprestižiniu, antrarūšiu, net gėdingu! Tai iškreiptas ir labai žalingas požiūris. Egzotika bei “madingos„ profesijos yra nepaklausios darbo rinkoje, ir atvirkščiai - “antrarūšės„ specialybės savininkui darbas (ir uždarbis!) visada yra garantuotas!“

.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų