Ketvirtadienį prasidėjo antrasis Baku tarptautinis humanitarinis forumas "XXI amžius: viltys ir iššūkiai”, kuriame dalyvauja daugiau kaip 60 šalių atstovai. Jame svarstomi svarbiausi humanitariniai šiuolaikinio gyvenimo aspektai.
Diskusijos prasidėjo sesijoje, kurioje dalyvavo 10 valstybių eksprezidentai. Politikams tenka tiesioginė atsakomybė už viską, kas vyksta pasaulyje - toks buvo dalyvių kalbų leitmotyvas.
Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad politikai „turi prisiimti atsakomybę už naujus humanitarinius aspektus, diegti juos į visuomenės gyvenimą per švietimą, mokslą, kultūrą, žiniasklaidą”. “Mes negalime nepaisyti tos atsakomybės, kurią mums uždeda laikas”, - pareiškė jis. Anot V. Adamkaus, naujų humanistinių idėjų propagavimas tampa gyvybine būtinybe dabartiniame pasaulyje, kai finansų ir ekonomikos krizė komplikuoja lokalius ir globalius konfliktus.
Buvęs Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis (Arnold Ruutel) atkreipė dėmesį į humanitarines problemas, susijusias su aplinka. "Pasaulio gyventojų skaičius per aštuonerius metus padidėja 1 milijardu žmonių. Jeigu mes nesiliausime piktnaudžiavę gyvybiškai svarbiomis sistemomis, žmonijos laukia katastrofa”, - įspėjo jis. A. Riuitelio manymu, vienas svarbiausių dabarties iššūkių yra pusiausvyros tarp žmogaus ir Žemės ekologi nės sistemos atkūrimas.
Kroatijos eksprezidentas Stipė Mesičius įsitikinęs, jog nepaprastai svarbu suvokti pasaulio įvairovę ir formuoti lygybės kultūrą. Jis taip pat pažymėjo, kad tam tikros jėgos pasaulyje piktnaudžiauja humanitariškumo sąvoka. "Vis dažniau mėginama prisidengus humanitarine veikla sunaikinti skirtumus”, - sakė jis.
Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga kalbėjo apie piktnaudžiavimą žodžio laisve, konkrečiai - apie žmonių religinių jausmų įžeidinėjimą. "Jeigu mes kriminalizuosime žodžius, tai labai greitai nusirisime prie cenzūros. Bet atsakomybė už tai, kas pasakyta ir parašyta, yra būtina. Tarp atsakomybės ir žodžio laisvės turi būti glaudus ryšys”, - pabrėžė ji.
Penktadienį forumas tęs darbą apskritųjų stalų posėdžiais. Jų temos bus tokios: „Humanitariniai ekonominių plėtros modelių aspektai”, “Konvergencijos technologijos ir ateities kontūrai”, „Šiuolaikinė žiniasklaida ir nauji iššūkiai”, “Tradicinė vertybių sistema postmodernistinėje kultūroje”, "Nauji metodologiniai požiūriai į globalizacijos procesus XXI amžiuje” ir kt.
